Civilinio teisinio reglamentavimo metodas

1
1 tema. Civiline teise kaip teises šaka (2
paskaita)

• Civilines teises taikymo sfera ir funkcijos.
• Civilinio teisinio reglamentavimo metodas.
• Civilines teises principai.
• Civilines teises savoka
• Civiliniai teisiniai santykiai

2
1. Civilinio teisinio reglamentavimo metodas
1.1. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo
samprata 1.2. Civilinio teisinio reglamentavimo
metodo raiška civilines teises normose 1.3.
Sutartis civilinio teisinio reglamentavimo
mechanizmo elementas
3
Civilines teises socialine paskirtis ir funkcijos
lemia civilines teises metodo ir civilines
teises principu esme
4
1.1. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo
samprata
Teisinio reglamentavimo metodas - tai valstybes
nustatytu ir teises normose išreikštu teisinio
poveikio budu ir priemoniu sistema, kuria
siekiama nukreipti civilinio santykio subjektu
valia, kad butu igyvendinta civilines teises
socialine paskirtis (funkcijos)
5
Teisinio poveikio budas
Budas išreiškia teisinio poveikio i asmens valia
esme - draudima, rekomendacija, leidima. Poveikio
budo pasirinkima lemia teisine ideologija ir
valstybes vykdoma politika
6
Teisinio reguliavimo priemones
Teisinio reguliavimo priemone yra teisinio
reguliavimo budo (metodo) išraiškos forma,
atspindinti reglamentuojamu santykiu
socialine-ekonomine prigimti, tu santykiu objekto
ar subjekto specifika
7
Pagal poveikio buda yra skiriami du pagrindiniai
teisinio reguliavimo metodai dispozityvusis ir im
peratyvusis
8
Imperatyviojo ir dispozityviojo metodu santykis
charakterizuoja kiekvienos teises šakos teisini
reglamentavimo metoda
Civilinei teisei budingas dispozityviojo metodo
vyravimas
9
Dispozityviojo metodo vyravimas nera pakankamas
požymis civilinio teisinio metodo
charakteristikai, nes šis metodas taikomas ir
kitose teises šakose (darbo, administracineje ir
net baudžiamojoje)
10
Pagrindinis civilines teises reguliavimo metodo
požymis
Civilinio teisinio santykio subjektu teisine
lygybe (nepavaldumas vienas kitam), todel
teisiniai santykiai tarp ju parastai kyla
sutarties pagrindu
Pagal subjektu lygybes požymi galime atskirti
civilinius sutartinius santykius, nuo viešosios
teises teises reglamentuojamu santykiu, kurie
taip pat gali buti ir sutartiniai.
11
1.2. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo
raiška teises normose
Civilines teises normu dispozicija
Civiliniu teisiu ir pareigu atsiradimas
Civiliniu teisiu igyvendinimas ir gynimas
Civilines teises sankcijos
12
Civilines teises normu dispozicija
Vyrauja santykinai apibrežtos dispozicijos pvz.,
( , jei sutartis nenumato ko kito) Tokiu budu
dispozityvi istatymo norma teisiniu santykiu
subjektams suteikia diskrecijos teise arba
diskrecine valdžia, t.y. teise veikti savo
nuožiura (pranc., diskretion - veikiantis savo
nuožiura).
Nustatytas visu civilines teises normu aiškinimas
atsižvelgiant i morales, protingumo ir
teisingumo kriterijus, taip pat profesines
veiklos praktikos ir etikos reikalavimus
Teises normose daug vertinamuju salygu, todel
didele teismu praktikos reikšme.
Istatymu leidejas kai kuriu standartiniu
situaciju vertinima išreiškia prezumpcijose
(lot.praesumptio - fakto pripažinimas teisetai
patikimu, kol neirodyta priešingai.)
13
Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis.
Atleidimas nuo irodinejimo Nereikia irodineti
aplinkybiu 4) preziumuojamu pagal istatymus
ir nepaneigtu bendra tvarka
14
Europoje Šveicarijos CK pirmasis pademonstravo
ypatinga teisinio mastymo stiliu, pakeites iki to
Europoje (ypac Vokietijoje) galiojusiu civiliniu
istatymu kalbini ir technini sudetinguma, iki
detaliu ištobulinta kazuistika. Naujoji
kodifikacija pasižymejo placia sistematika ir
samoningu teisinio reglamentavimo neišbaigtumu,
dažnai nustatanciu vien tik išorinius remus,
kuriuos turi užpildyti teisejas, vadovaudamasis
tinkamumo, protingumo ir teisingumo
kriterijais. Nuovokus vyras, skaitantis ši
kodeksa, turi jausti, kad jis parašytas iš jo
širdies. Teises teiginiai turi tureti prasme ir
ne specialu išsilavinima gavusiems asmenims.
(prof. E. Huberis ) K.Zweigert, H. Kotz,
Lyginamosios teises ivadas. Eugrimas. V., 2001,
154 p.
15
Ypatingas teises spragu užpildymo budas a n a l
o g i j a
1.8 straipsnis. Istatymo ir teises analogija 1.
Civilines teises normu nesureglamentuotiems
civiliniams santykiams taikomi panašius santykius
reglamentuojantys civiliniai istatymai (istatymo
analogija). 2. Jeigu nera panašius santykius
reglamentuojanciu civiliniu istatymu, taikomi
bendrieji teises principai (teises analogija). 3.
Neleidžiama pagal analogija taikyti specialiu
teises normu, t. y. bendruju taisykliu išimtis
numatanciu normu.
16
Civiliniu teisiu ir pareigu atsiradimas

• Civilines teises subjektai yra laisvi ir
  autonomiški, todel civilines teises ir pareigas
  sau gali susikurti tik savo valios aktais
• sandoriais (sutartimis),
• juridiniais poelgiais,
• neteisetais veiksmais.

17
Civiliniu teisiu igyvendinimas ir gynimas
Civilines teises subjekto autonomiškumas salygoja
aktyvu jo paties veikima savo interesais
pasirenkant teisiu igyvendinimo budus.
Ieškinine pažeistu teisiu gynyba
18
Civilinio teisinio reglamentavimo metodo raiška
sankcijose
Pagrindine civilines sankcijos funkcija -
kompensacine. Jos negali buti nukreiptos i
pažeidejo asmenines vertybes, o tik i jo turtine
sfera. Solonas (640-559 p.m.e.) pirmasis
panaikino vergove už skolas
Pagrindines sankciju rušys - netesybos ir
nuostoliu atlyginimas.
Ypatingos sankcijos - niekiniai sandoriai,
sandorio pripažinimas negaliojanciu, teismo
atsisakymas taikyti istatymu nustatytas teisiu
gynimo priemones
Sankcijos paprastai taikomos asmens, kurio
teises pažeistos, iniciatyva
19
1.3. Sutartis - civilinio teisinio reglamentavimo
mechanizmo elementas
20
Sutarties funkcijos
Valios išreiškimo aktas
Juridinis faktas, sukuriantis civilinius
teisinius santykius
Santykiu teisinio reguliavimo priemone
21
Sutarties funkcijos parodo, kad valstybe neturi
privaciu santykiu reguliavimo monopolio
Privacius santykius valstybe imperatyviomis
normomis reguliuoja tik išimtiniais
atvejais,siekdama apsaugoti visuomenei svarbius
privaciu asmenu interesus.(Valstybe, imperatyviai
reglamentuodama privacius santykius, iš esmes
paremia viena iš šaliu.)
22
Sutarties galia
6.189 straipsnis. Sutarties galia 1. Teisetai
sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi
istatymo galia. Sutartis ipareigoja atlikti ne
tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir
visa tai, ka lemia sutarties esme arba
istatymai.
23
Sutarties ir istatymu saveika (1 stad.)
A
B
Sutarties projektas
istatymai
24
Sutarties ir istatymu saveika (2 stad.)
Subjektu teises ir pareigos
B
A
sutartis
istatymai
25
Pagrindines išvados del civilinio teisinio
reglamentavimo metodo

• Civilinio teisinio reglamentavimo metodas -tai
  keliu teisinio reglamentavimo metodu sistema,
  kurioje vyrauja dispozityvinis metodas ir
  santykiu šaliu juridine lygybe.
• Teises spragu užpildymui taikomas analogijos
  metodas.
• Valstybes nustatytu teisinio poveikio budu ir
  priemoniu sistema derinama su profesines veiklos
  praktika ir etika, morales, teisingumo ir
  protingumo kriteriju taikymu.
• Civilines teises subjektu interesai ir valia
  lemia ju civilines teises ir pareigas
  atsiradima, igyvendinima ir gynima.
• Sutartis ja sudariusiems asmenims turi istatymo
  galia.
• Sutarties ir analogijos panaudojimas teisiniame
  reguliavime suteikia civilinei teisei
  visaapimanti pobudi.
• Sankcijos už civiliniu teisiu pažeidimus sukelia
  tik turtines pasekmes pažeidejui.

26
2. Civilines teises principai
27
Principo samprata gamtos moksluose
Gamtos moksluose - principas yra objektyviai
egzistuojantis desningumas, atspindintis
objektyviai egzistuojancius reiškiniu esminius
priežasties - pasekmes santykius.
Principium (lot.) pradžia, pagrindas
28
Principo samprata teises moksle

• Teises principai - tai
• teiseje išreikštos pagrindines idejos ir
  pradmenys,
• išplaukiantys iš generaliniu teisingumo ir
  laisves ideju ,
• atspindintys visuomenes desningumus,
• apsprendžiantys teises turini ir išreiškiantys
  teises esme.

29
Hegelis Istatymai buna dvejopi gamtos ir
teises gamtos istatymai tiesiog yra galioja
tokie, kokie yra jiems nebudinga sunykti, nors
atskirais atvejais jiems gali buti nusižengta.
Noredami žinoti, kas yra gamtos istatymas, turime
gamta pažinti ir musu pažinimas nieko jiems
neprideda tik musu žinojimas apie juos gali
prasiplesti. Teises žinios, viena vertus , tokios
pat, antra vertus,- ne. skirtumas yra tas,
kad teisiniuose istatymuose iškyla svarstymo
dvasia istatymu skirtingumas atkreipia demesi
i tai, kad jie nera absoliutus. Teisiniai
istatymai iš žmoniu kylancios nuteigtys.
Vidinis balsas su jais gali sueiti š
kolizija, arba sutikti. Žmogus nesustoja ties
esatimi jo vidujybe visada jam sako, kaip
turi buti, ir jis savyje paciame randa to, kas
galioja patvirtinima arba nepatvirtinima.
30
Teiseje žmogus turi aptikti savo prota, taigi jis
turi nagrineti teises protinguma, ir tai yra musu
mokslo reikalas, skirtingai nuo pozityviosios
jurisprudencijos, kuriai dažnai svarbus tik
prieštaravimai. Teises filosofijos apmatai p.
28, 29.
31
Teises principu sistema

• Teises principams kaip ir teisei budingas
  sistemingumo požymis.
• Pagal ši požymi teises principai skirstomi i
• bendruosius (konstitucinius),
• šakinius ir
• institucinius.
• Visu grandžiu principus sieja subordinacines
  priklausomybes ryšiai. Žemesnes pakopos principai
  yra aukštesnes pakopos principu konkretizavimas
  ir pletojimas.

32
Apie konstituciniu principu reikšme civilinei
teisei žr. Mikelenas V. Lietuvos Respublikos
Konstitucija Lietuvos bendrosios kompetencijos
teismu praktikoje// Konstitucijos aiškinimas ir
tiesioginis taikymas. V. 2002 m., p. 131-165.
33
2. Civilines teises principai
Civilines teises principai - tai Konstitucijoje
suformuluotos socialines vertybes, kuriomis
remiasi ir kurias išpletoja istatymu leidejas
reglamentuodamas privacius santykius
Principium dimidium totius (Lot.- pradžia - viso
ko puse)
34
Teises principu turinio kaita
Teises sistema apskritai, taip pat kiekviena
teises šaka ar atskiras teises institutas yra
grindžiami teises principais, kuriu turini lemia
atitinkamos epochos ar laikmecio
socialine-ekonomine santvarka. Todel teises
principu turinys kintantis. Tokia principu savybe
lemia kintanti teises paskirtis, kintantys
atitinkamo laikmecio žmoniu interesai ir ju
santykis su teise.
Veritas - temporis filia (Lot., tiesa - laiko
dukte)
35
Civilines teises reguliavimo objekto, principu ir
metodo saveika
Objektas atsako i klausima ka reguliuoja civiline
teise. Metodas atsako i klausima kaip
reguliuojami santykiai. Principai atsako i
klausima kodel pasirinktas toks reguliavimo budas
ir priemones.
Metodas lemia teisiniu santykiu forma, o
principai - turini
36

• Teises principu funkcijos
• Pagal CK I knygos komentara skiriamos šios
  funkcijos
• Reguliavimo
• Interpretavimo (Teises normu ir sutarciu
  aiškinimo)
• Koliziju šalinimo
• Teises spragu užpildymo
• Pastaruju dvieju funkciju nereiketu traktuoti
  kaip savarankišku civilines teises principu
  funkciju. Teises spragu užpildymas, taikant
  teises analogija yra civilinio teisinio
  reglamentavimo ypatumas. Todel teises spragu
  užpildymas yra sudetine reglamentavimo funkcijos
  dalis. Koliziju šalinimas taip pat nera
  savarankiška funkcija. Kolizijos nustatomos ir
  pašalinamos CK teises normu aiškinimo budu, todel
  ir ši taip vadinama funkcija, musu nuomone,
  patenka i interpretavimo funkcija.

37
Teises principu konkurencija
Principu konkurencijos (kolizijos) atveju
vadovaujamasi principu taikymo pusiausvyros
taisykle.
38
Civilines teises principu sistema

• Bendrieji civilines teises principai
• Instituciniai civilines teises principai

39

• Bendrieji civilines teises principai
• teisinio reglamentavimo principai (CK 1.2 str.)
• civiliniu teisiu igyvendinimo principai (CK 1.5
  str.)
• civilines teises normu aiškinimo principai (CK
  1.9 str.)

40
1.2 straipsnis. Civiliniu santykiu teisinio
reglamentavimo principai 1. Civiliniai santykiai
reglamentuojami vadovaujantis ju subjektu
lygiateisiškumo, nuosavybes nelieciamumo,
sutarties laisves, nesikišimo i privacius
santykius, teisinio apibrežtumo, proporcingumo ir
teisetu lukesciu, neleistinumo piktnaudžiauti
teise ir visokeriopos civiliniu teisiu teismines
gynybos principais. 2. Civilines teises gali
apriboti tik istatymai ar istatymu pagrindu
teismas, jeigu toks apribojimas butinas viešajai
tvarkai, geros morales principams, žmoniu
sveikatai ir gyvybei, asmenu turtui, ju teisems
ir teisetiems interesams apsaugoti.
41
Subjektu lygiateisiškumo principas Šis principas
yra bendras principas, kuris draudžia bet kokia
diskriminacija. Taigi šis principas turi labai
placia reikšme, iš esmes jis draudžia nevienoda
elgesi panašiais atvejais arba vienoda elgesi
vienoda elgesi nevienodais atvejais. Civilines
teises subjektu lygiateisiškumas neturetu buti
sutapatinamas su ju lygybe. Lygiateisiškumas
sudaro tik vienodas teisines prielaidas veikti.
Šis principas užtikrina civilinio teisinio
santykio šaliu interesu pusiausvyra ir užkerta
kelia vienos šalies piktnaudžiavimui savo
teisemis. Teisinio lygiateisiškumo principas
nera absoliutus.
42
Šaliu lygybes principo konkretizavimo
pavyzdys .Pagal kitos šalies pasiulytas
standartines salygas sudariusi sutarti
prisijungimo budu šalis turi teise reikalauti ja
nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties
standartines salygos nors ir neprieštarauja
istatymams, taciau atima iš jos paprastai tokios
rušies sutarciu suteikiamas teises ar galimybes,
panaikina ar apriboja sutarties standartines
salygas parengusios šalies civiline atsakomybe
arba nustato sutarties šaliu lygybes bei ju
interesu pusiausvyros principus pažeidžiancias
salygas, arba prieštarauja protingumo,
sažiningumo ar teisingumo kriterijams. 6.186
straipsnis.
43
Nuosavybes nelieciamumo principas Tai
konstitucinis principas, konkretizuojamas civiline
s teises normomis. Privacios nuosavybes
institutas sudaro demokratines visuomenes
santykiu pagrinda.
44
Sutarties laisves principas Sutarties laisves
principas yra civilines teises subjekto
autonomiškumo išraiška. Šis principas itvirtina
sutarties šaliu laisve apsispresti sudaryti ar
nesudaryti sutarti ir kokiomis salygomis ja
sudaryti.
45
Proporcingumo principas Proporcingumo principas
kiles iš Vokietijos teisines sistemos
(Verhaltnis massigkeitgrundzatz), Jis reiškia,
kad valdžios institucijos turi išlaikyti tinkama
proporcinguma tarp tikslu, kuriuos reikia
pasiekti, ir priemoniu kurias galima panaudoti
siekiant šiu tikslu. ETT jurisprudencija
taikydama ši principa suformavo jo taikymo ribas.
Nukrypimai nuo EB sutarciu bendruju nuostatu
(pvz., laisvo prekiu judejimo) turi atitikti ETT
jurisprudencijos išvystyta proporcingumo principa
46
Teisetu lukesciu principas Šis principas taip
pat kiles iš Vokietijos teisines sistemos
(Vertrauensschuttzprincip). Jis reiškia, jog
tuomet, kai teisine sistema asmeni itikina, kad
jis veiks vadovaudamasis galiojanciais istatymais
gali siekti tam tikru tikslu, tai tokio asmens
lukesciai, turi buti apsaugoti. Taciau šis
principas taikomas jei asmuo veikeprotingai ir
nuovokiai (t.y. negalejo ir neturejo numatyti,
kad bus priimtas aktas priešingas jo lukesciams)
ir jei lukesciai buvo teiseti.
47
Draudimo piktnaudžiauti savo teise principas
draudžia igyvendinti civilines teises tokiu budu
ir priemonemis, kurios be teisinio pagrindo
pažeistu ar varžytu kitu asmenu teises ar
istatymu saugomus interesus ar darytu žalos
kitiems asmenims arba prieštarautu subjektines
teises paskirciai.
Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant
teise yra pagrindas taikyti civiline atsakomybe.
Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise,
teismas gali atsisakyti ja ginti.
Šiuolaikine teise paneige vergvaldines Romos
teiseje galiojusi principa qui suo jure utitur,
neminem laedit (lot. Tas kas naudojasi savo
teise, niekieno interesu nepažeidžia.)
48
Civiliniu teisiu igyvendinimo principai
Asmenys savo nuožiura laisvai naudojasi
civilinemis teisemis, tarp ju ir teise i gynyba.
Igyvendindami savo teises bei vykdydami
pareigas, asmenys turi laikytis istatymu, gerbti
bendro gyvenimo taisykles ir geros morales
principus bei veikti sažiningai, laikytis
protingumo ir teisingumo principu.
49
Aequites naturalis praeferenda est rigori
juris Prigimtinis teisingumas svarbiau už
griežta teise, Aequites est mater
exceptionis Teisingumas yra ekcepcijos
motina. aequum est (nemo) cum alterius
detrimento fieri (locupletior) (lot. teisinga
yra, kad niekas netaptu turtingesnis nuo žalos
kitam).
50
Pagal V. Chvostova butina skirti teisingumo
principo poveiki istatymu leidejui ir istatyma
taikanciam teisininkui. Istatymu leidejas
laikydamasis teisingumo turi buti vienodas
visiems, o tam tikroms subjektu grupems išimtis
gali daryti tik visuotines geroves
labui. Teisininka, kuris taiko istatyma, šis
principas ipareigoja vadovautis ne istatymo
raide, o jo prasme. Žr. ??????? ?. ?. ???????
???????? ????? ???????. ?., 1996.
51
Tais atvejais, kai dispozityvi istatymo norma
teisiniu santykiu subjektams suteikia diskrecijos
teise (pranc., diskretion - veikiantis savo
nuožiura, teisiniu santykiu subjektai privalo
vadovautis bendraisiais teises principais -
tokiais principais yra teisingumas, sažiningumas
ir protingumas. Pvz., šiais principais privalu
vadovautis ir nustatant bendroves istatuose
pranešimo apie šaukiama visuotini akcininku
susirinkima tvarka. Ši tvarka turi buti tokia,
kad užtikrintu galimybe kiekvienam akcininkui
realizuoti savo neturtine teise teise dalyvauti
aukšciausio bendroves valdymo organo visuotinio
akcininku susirinkimo darbe. Teisingumo,
protingumo ir sažiningumo principai reikalauja,
kad, nustatant pranešimo tvarka, butu atsižvelgta
i bendroves akcininku skaiciu, ju galimybe
operatyviai gauti informacija, galimas bendroves
išlaidas, butinas pranešant akcininkams apie
šaukiama susirinkima vienu ar kitu budu, ir kitas
reikšmingas aplinkybes. Todel teismai,
nagrinedami gincus del visuotinio akcininku
susirinkimo nutarimu pripažinimo negaliojanciais
del to, kad buvo pažeista susirinkimo sušaukimo
tvarka, negali apsiriboti formaliu pranešimo
atitikimo bendroves istatams konstatavimu, o turi
aiškintis, ar bendroves istatuose nustatyta
pranešimo tvarka iš tikruju buvo racionaliai
realizuota ir sudare realias galimybes visiems
akcininkams nevaržomai, operatyviai ir be
neprotingu papildomu pastangu gauti informacija
apie šaukiama susirinkima. Civiline byla Nr.
3K3383/2000 (LAT nutartis 2000 m. kovo 29 d.)
52
Civilinio kodekso normu aiškinimo principai 1.
Siekiant užtikrinti šio kodekso vientisuma ir
atskiru strukturiniu daliu suderinamuma, taikant
jo normas jos aiškinamos atsižvelgiant i šio
kodekso sistema bei struktura. 2. Šiame kodekse
vartojami žodžiai ir ju junginiai aiškinami pagal
ju bendrine reikšme, išskyrus atvejus, kai iš
konteksto matyti, kad žodis ar žodžiu junginys
vartojamas specialiaja teisine, technine ar
kitokia reikšme. Jeigu bendrine ir specialioji
žodžio reikšmes nesutampa, pirmenybe teikiama
specialiajai žodžio reikšmei. 3. Nustatant
taikomos normos tikraja prasme, atsižvelgiama i
šio kodekso ir aiškinamos normos tikslus bei
uždavinius. 1.9 straipsnis.
53
Specialiu terminu vartojimas civilines teises
normose
ab initio nuo pradžios actio Pauliana del
credere (ital. nuo tikejimo) užmokestis
komisionieriui už laidavima mutatis mutandis -
pakeitus tai, kas keistina ex officio savo
iniciatyva (iš pareigos - J.Vosylius) emancipacija
(emancipatio - formalus sunaus paleidimas iš
tevo valdžios) force majeure (6.212 str.)
Nenugalima jega (aplinkybes, kuriu negalima
kontroliuoti bei iš anksto protingai numatyti ir
užkirsti kelio šiu aplinkybiu ar ju pasekmiu
atsiradimui.)
54
prima facie - lot. Iš pirmo karto (2.71
str.) renvoi - atgaliniai nukreipimai i LR arba
treciosios šalies teise (taikant užsienio teise
1.14 str.) res judicata - galutinio teismo
sprendimo galia (6.985 str.) separacija -
gyvenimas skyrium - lot. ištuoka (separatio a
toro et mensa - atsiskyrimas lovoje ir prie
stalo) (1.29, 3.73 str.) superficies kas ant
žemes paviršiaus pastatyta (antiteze
žemei) legitimacija (vaiko kilmes nustatymas)(131
str.)