VIE

1
VIEŠOSIOS KALBOS

• Viešoji kalba yra oratoriaus monologas tam tikra
  tema, skirtas iš anksto organizuotai klausytoju
  grupei.

2
Viešuju kalbu rušys

• Kalbos pagal parengimo ir sakymo buda
• Pagal tematika ir sakytojo veik-los sriti
• Kalbos pagal teksto funkciju dominante.

3
Kalbos pagal parengimo ir sakymo buda

• Skaitomosios kalbos.
• Laisvosios kalbos.
• Improvizuotosios kalbos.

4
Pagal tematika ir sakytojo veiklos sriti

• akademines kalbos
• juridines kalbos
• teologines kalbos
• politines kalbos
• administracines kalbos
• progines kalbos.

5
Kalbos pagal teksto funkciju dominante

• Atlikti funkcija, vadinasi, ivykdyti tam tikra
  komunikacijos paskirti, tiksla, užduoti.
• Retorikoje skiriamos trys pagrindines teksto
  funkcijos
• informacine,
• apeliacine,
• estetine.

6
Informacine funkcija

• Informacine funkcija, turinti infor-macines
  komunikacijos paskirti, atitinkanti pažinima ir
  mastyma, veikianti prota.

7
Apeliacine funkcija

• Apeliacine funkcija, turinti pavei-kiosios
  komunikacijos paskirti, veikianti valia, samone,
  isitiki-nimus ir jausmus tai iškalbos centras.

8
Estetine funkcija

• Estetine funkcija, turinti estetines
  komunikacijos paskirti, veikianti jausmus.

9
Informacines kalbos

• Pranešimas
• ataskaitiniai pranešimai
• moksliniai pranešimai
• referatas
• akademine paskaita

• Pamoka.
• Aiškinimas
• prisiminimai
• instruktažas
• reportažas.

10
Viešosios kalbos parengimo formos

• Parašytas visas kalbos tekstas
• Paties oratoriaus parašyta kalba
• Logografo parašyta kalba

11
Paties oratoriaus parašyta kalba

• Kai pats oratorius sažiningai atlieka namu
  darbus apmasto ir nušlifuoja viešaja kalba
  loginio turinio, kompozicijos, lingvistiniu ir
  stilistiniu aspektais ir parašo teksta nuo pirmo
  iki paskutinio žodžio.

12
Logografo parašyta kalba

• Pats paprasciausias budas yra perskaityti
  logografo parašyta kalba, taciau retai kada ji
  buna ispudinga. Iprotis skaityti svetima teksta
  neleidžia augti paties oratoriaus meistriškumui,
  skleistis jo kury-biškumui ir iškalbos galioms.

13
Viešosios kalbos parengimo formos

• Konspektas
• Laisvas konspektas
• Tezes
• Planas.

14
Konspektas

• Fragmentiškai užrašyta kalba, labiau
  rekomenduojama patyrusiam kalbe-tojui.
• Jame atsispindi tik viešosios kalbos santrauka,
  trumpas jos išdestymas pagrindines mintys,
  idejos, argu-mentai, pastabos, idomesni
  komen-tarai.

15
Laisvas konspektas

• Placiai paplites budas užsirašyti kai kuriuos
  faktus, teorinius teiginius, citatas kortelese
  yra laisvas konspektas arba temine namu
  kartoteka.  
• Kortelemis patogu naudotis, jas papildyti
  naujais žodžiais, idomiomis ištraukomis. kalbai.

16
Tezes

• Dar siauriau negu konspektu tezemis trumpai
  suformuluotais temos teiginiais oratorius
  padalo sutrumpinta savo kalbos varianta, kuriuo
  numato viešosios kalbos programa, jos krypti,
  padedancia laikytis nuoseklumo ir tvarkos.

17
Planas

• Plane oratorius išvardija svarbiausius
  klausimus, atskleidžia kalbos turini. Patyrusiam,
  mokanciajam impro-vizuoti oratoriui tokio plano
  pakanka pritaikes jungtis, jis moka logiškai,
  nuosekliai ir naturaliai pereiti nuo vieno punkto
  prie kito.

18
Kalbai sakyti galima pasirinkti viena iš keturiu
budu tai teksto

• skaitymas,
• sakymas atmintinai,
• laisvas sakymas,
• improvizavimas.

19
Viešosios kalbos parengimo logika

• Kiekvienas kalbetojas pirmiausia turi nuodugniai
  susipažinti su problema, kuria ketina nagrineti
  savo kalboje.
• Deramai išanalizavus problema, surinkus
  reikiamus faktus, butina medžiaga, argumentus,
  galima pradeti formuluoti tema, pabrežiant jos
  pagrindines mintis.

20

• Kitas žingsnis butu auditorijos analize. Tai yra
  procesas, kada kalbantysis bando suprasti, kas
  yra jo klausytojai.
• Kadangi auditorijos analize suteikia
  kalbanciajam galimybe apeliuoti i klausanciuju
  susidomejima ir po-reikius, ji yra bet kurio
  sekmingo pasisakymo pagrindas.

21

• Tada jau galima pradeti rašyti viešosios kalbos
  plana.
• Tad viešosios kalbos turinio ap-mastymas ir
  pasirengimas yra iki-komunikacinio proceso dalis,
  kuria labai atsakingai turetu atlikti kiek-vienas
  kalbetojas.

22
Pakylos baimes konstruktyvus panaudojimas

• Išsiaiškinkite, ko jus baiminates
• netekti pagarbos del prasto pasisakymo
• pakartotines traumos (jei ji jau buvo)
• netiketos auditorijos reakcijos
• pasirodyti neprofesionaliai del patirties
  stokos
• pasirodyti kaip vidutiniokui ir pan.

23
JAV mokslininkai J. M. Penrose, R.W.Rasberry ir
R. J. Mayers (1997) išskyre kalbos rengimo
etapus

• pristatymo planavimas ir parengimas,
• pranešimo turinio plano sudarymas,
• pristatymo pradžios ir pabaigos fraziu
  isiminimas,
• pasisakymo repetavimas,
• pristatymo pateikimas,
• pranešimo ivertinimas.

24
Pristatymo planavimas ir parengimas

• Kalba sudaro 3 pagrindines dalys
• ižanga,
• destymas,
• pabaiga.

25
Ižanga

• Ižanga svarbiausia pasisakymo dalis, nes ji
  lemia pirma klausytojo ispudi apie kalbetoja ir
  jo kalba.
• Pagrindinis ižangos tikslas patraukti
  auditorijos demesi ir priversti klau-sanciuosius
  noreti išgirsti daugiau.

26
Destymas

• Destymas turi didele reikšme pranešimo sekmei.
• Pateikus pagrindines temas, privalu jas iki galo
  išdestyti ir po to apibendrinti. Reikia leisti
  klausytojams suprasti, kada tema keiciama.

27
Pateikus diagrama arba paveiksla reikia

• paaiškinti, ka ji reiškia
• pamineti problemas ar sprendimus, kuriuos reikia
  aptarti
• analizuoti kitu budu (pvz., lyginant)
• paaiškinti, kaip ji siejasi su kita infor-macija.

28
Vaizdines priemones skirstomos

• Objektai ir modeliai.
• Paruostas tekstas.
• Skaidruoles.
• Skaidres rodant.
• Vaizdo irašai.
• Multimedija.

29

• Kalbedami apie svarbiausius klau-simus,
  vaizdiniu priemoniu daug nenaudokite. Vaizdine
  priemone turi tikti jusu temai.
• Komentuodami vaizdines priemones, nekartokite ju
  turinio. Venkite atsukti auditorijai nugara.
  Niekuomet ne-rodykite vaizdines priemones, prieš
  pradedami apie ja kalbeti.

30
Pranešimo baigimas

• Pagrindine klaida, kuria daro pradedantys
  oratoriai nesugebejimas aiškiai, apibendrintai
  baigti kalba. Kartais jie staiga nustoja šnekeje
  ir atsiseda.
• Baigiant pranešima, reikia stengtis palikti
  klausytojams gera ispudi ir užtikrinti teigiama
  ir stipria ju reakcija.

31
Efektyvus pranešimo baigimo budai

• Temu apibendrinimas ir išvadu pa-teikimas
• Apeliavimas i auditorijos veiksmus (pasiulymas
  klausytojams imtis veiks-mu)
• Tinkama istorija, citata, iliustracija.

32
Pranešimo turinio numatymas

• Rengiant pristatymo plana, svarbu nu-matyti
  esminius klausimus.
• Keletas pastabu del kalbos stiliaus
• Stenkites kalbeti trumpais sakiniais, venkite
  sudetiniu prijungiamuju sakiniu.
• Atsargiai vartokite specialius terminus.
• Statistika, duomenis pateikite saikingai.

33
Patartina pabraukti ar atspausdinti stambesniu
šriftu svarbiausias tezes ar teiginius

• Kai kurie kalbetojai, sudarydami plana, parašo
  kur nors parašteje tokio pobudžio pastabas
• NESKUBEK
• PAŽIUREK i AUDITORIJA
• PASKUBEK
• LAIKYSENA ir t.t.

34
Pasisakymo repetavimas

• Pranešima reikia pasikartoti tiek kartu, kad
  jaustumetes pakankamai pasiruošes, bet ne tiek
  kartu, kad kalba atrodytu iškalta ir mechaniška,
  negyva.
• Norint, kad kalba butu spontaniška, niekada
  nereikia
• kalbos isiminti
• skaityti.

35

• Dar patariama pasirašyti tik pra-nešimo pradžia
  ir pabaiga, o kiekviena destymo tema pasirašyti
  tik po keleta žodžiu.
• Oratorius kalbedamas turi
• lengvai ižiureti savo užrašus
• sugebeti sklandžiai pereiti nuo vienos temos prie
  kitos
• ne per dažnai žvilgcioti i užrašus.

36
Pristatymo pateikimas

• Viešajai kalbai itakos turi balso intonacija,
  tarties grynumas, kalbos ritmas, garso
  stiprumas, tonas, tem-pas, pauzes.

37
Oratoriu dažnai lieka nepastebeta dar viena
detale, tai pauzes galia"

• Per pauzes kalbetojas gali atgauti ramuma ir
  susikaupti.
• Pauzes suteikia kalbetojui galimybe apgalvoti
  kitos minties pradžia, kaip sakoma, pirma
  pagalvoti, po to ištarti.
• Pauze suteikia galimybe apžvelgti klausytojus.
  Tai leidžia oratoriui ivertinti publikos nuotaika
  bei suteikia jegu tolesnei kalbai.

38
Kalbetojo laikysena

• Kalbetojui prieš pranešima deretu ap-svarstyti,
  kokia vieta pasirinks savo pranešimui ir kokia
  turi buti jo laikysena.
• Žmones pirma ispudi apie kalbetoja susidaro labai
  greitai. Labai svarbu, kaip kalbetojas pakyla,
  kokia jo busena, kaip jis laiko galva, kaip
  pradeda kalbeti.
• Veido bruožai turetu buti naturalus, veido
  raumenys laisvi, veido išraiška draugiška.
  Iškelta galva prie pulto rodo derama pa-siruošima.

39
Ar esate pasiruoše daryti pranešima?Sekmes!