Socialiniu partneriu (darbdaviu ir darbuotoju organizaciju) vaidmens didinimas darbo rinkoje

1
Socialiniu partneriu (darbdaviu ir darbuotoju
organizaciju) vaidmens didinimas darbo rinkoje

• Parenge Ramune Valeikaite- Casnoviciene

2
Socialine partneryste

• Socialine partneryste vystoma per socialini
  dialoga, kuris gali buti suprantamas derybu ir
  konsultaciju procesas tarp svarbiausiu socialiniu
  partneriu valstybiniu, darbdaviu ir profesiniu
  sajungu instituciju.
• Dialogas tarp Vyriausybes, darbdaviu ir
  profesiniu sajungu konfederaciju yra viena iš
  labiausiai paplitusiu socialinio dialogo formu.
• Trišalis bendradarbiavimas remiasi derybomis,
  kuriu metu šalys prisiima isipareigojimus
  laikytis susitarimu arba veda konsultacijas su
  Vyriausybe.
• Trišalis bendradarbiavimas gali vykti
  nacionaliniu, šakiniu, regioniniu ir vietiniu
  lygmeniu.
• Pagrindinis dalyvavimo trišaliame
  bendradarbiavime tikslas yra keistis informacija,
  siekti interesu balanso, gauti pagrindiniu
  socialiniu partneriu pritarima Vyriausybes
  politikai, formuoti socialine ekonomine
  politika, kuri atspindetu partneriu požiuri ir
  interesus.

3
Lietuvos Respublikos trišale taryba

• Lietuvos Respublikos trišaleje taryboje
  darbdaviams atstovaujancios Lietuvos pramonininku
  konfederacija ir Lietuvos verslo darbdaviu
  konfederacija bei darbuotojams atstovaujancios
  Lietuvos profesiniu sajungu konfederacija.
• Lietuvos profesine sajunga Solidarumas ir
  Lietuvos darbo federacija siekdamos darbdaviu ir
  darbuotoju interesu pusiausvyros, palaikyti
  socialine santarve, skatinti ekonomine bei
  socialine pažanga, mažinti socialine atskirti ir
  skurda bendrai nutare testi ir tobulinti 2005 m.
  birželio 13 d. su Vyriausybe pasirašyta
  susitarima del trišalio bendradarbiavimo.
• Pasirašyta darbdaviu ir darbuotoju atstovu
  tarpusavio pripažinimo socialineje partnerysteje
  deklaracija, kuriai 2007 m. spalio 16 d. pritare
  Lietuvos Respublikos trišale taryba.
• Šis reikšmingas socialines partnerystes aktas
  parodo socialiniu partneriu vieninguma ir nora
  siekti darbdaviu ir darbuotoju interesu
  pusiausvyros bei palaikyti socialine santarve,
  nora atstovauti ir ginti darbuotoju profesines
  darbo, ekonomines, socialines teises bei
  interesus

4
Trišale taryba

• Trišale taryba yra diskusiju ir parengiamojo
  darbo vieta, svarstomais klausimais kompetentinga
  ivertinti iškilusias problemas, suformuluoti ir
  pareikšti išvadas bei siulymus Lietuvos
  Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, Lietuvos
  Respublikos Seimui ir šalies visuomenei.
• Tarybos veikla demokratiška, vieša ir skaidri,
  atvira dialogui ir kompromisams.
• Tarybos veikla atitinka Europos Sajungos Europos
  ekonomikos ir socialiniu reikalu komiteto tikslus
  ir uždavinius.
• Darbuotoju ir darbdaviu atstovu delegavima i
  Taryba reglamentuoja Lietuvos profesiniu sajungu
  ir darbdaviu centriniu (respublikiniu)
  organizaciju susitarimas del tarpusavio
  socialines partnerystes pripažinimo, patvirtintas
  2008 m. vasario 26 d.  Tarybos nutarimu.
• Tarybos nariu darbas Taryboje neapmokamas.
  Tarybos nariai atsiskaito už darba Taryboje juos
  delegavusioms šalims.Tarybos buveine yra
  Socialines apsaugos ir darbo ministerijoje.
• Tarybos darba organizuoja ir uždavinius,
  susijusius su socialines partnerystes
  ekonomineje, socialineje ir darbo srityse vystymu
  ir stiprinimu, igyvendina Trišales tarybos
  sekretoriatas prie Socialines apsaugos ir darbo
  ministerijos (toliau vadinama Sekretoriatas).
• Sekretoriato nuostatus tvirtina Vyriausybe ar jos
  igaliota institucija. Sekretoriato nuostatu
  projektas turi buti apsvarstytas Taryboje

5
Taryba siekia priimti sprendimus bendru sutarimu.

• 9. Taryba vykdo šias pagrindines funkcijas
• 9.1. šaliu siulymu analizuoja socialines,
  ekonomines ir darbo problemas bei kitus
  visuomenei aktualius klausimus, teikia pasiulymus
  šioms problemoms spresti
• 9.2. savo pasirinkimu svarsto istatymu, kitu
  teises aktu socialineje, ekonomineje bei darbo
  srityje projektus, teikia išvadas ir
  rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui ir
  Lietuvos Respublikos Vyriausybei
• 9.3. savo pasirinkimu, taip pat Lietuvos
  Respublikos Vyriausybes ar Lietuvos Respublikos
  Seimo prašymu svarsto istatymu, kitu teises aktu
  socialineje, ekonomineje bei darbo srityje
  projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas
  Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos
  Respublikos Vyriausybei
• 9.4. analizuoja dvišales ir trišales partnerystes
  galimybes sprendžiant socialines, ekonomines ir
  darbo problemas, teikia šalims pasiulymus del
  socialines partnerystes vystymo
• 9.5. apsvarsto ir aprobuoja metinio trišalio
  susitarimo del socialiniu, ekonominiu ir darbo
  problemu sprendimo projekta, kuri pasirašo šaliu
  igalioti atstovai
• 9.6. koordinuoja kitu dvišaliu ir regioniniu
  trišaliu tarybu ir komisiju (saugos darbe,
  gyventoju užimtumo ir kt.) socialiniais,
  ekonominiais ir darbo klausimais veikla,
  aukšciausiu lygmeniu sprendžia ju keliamas
  problemas
• 9.7. svarsto Užimtumo fondo lešu paskirstymo ir
  naudojimo klausimus
• 9.8. svarsto pasiulymus ir rengia išvadas ar
  rekomendacijas del nacionalines, šakines ir
  teritorines kolektyvines sutarties taip pat del
  kolektyviniu gincu sprendimo
• 9.9. svarsto klausimus, numatytus Tarptautines
  darbo organizacijos konvencijoje Nr. 144 Del
  trišaliu konsultaciju tarptautinems darbo normoms
  igyvendinti, priima atitinkamus sprendimus
• 9.10. informuoja šalis ir visuomene apie Tarybos
  darba, vykdant jai pavestas funkcijas
• 9.11. svarsto Vyriausybes siulomus kandidatus i
  Europos Sajungos Ekonomikos ir socialiniu reikalu
  komiteta ir teikia išvadas
• 9.12. svarsto Sekretoriato teises aktu nustatyta
  tvarka sudaryta kolektyviniu darbo gincu
  tarpininku sarašo projekta ir, Tarybai pritarus,
  teikia saraša tvirtinti socialines apsaugos ir
  darbo ministrui

6
Lietuvos Respublikos Vyriausybe patvirtino
Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 20072011
metu programa Socialinio dialogo Lietuvoje
stiprinimo 20072011 metu programa

• Igyvendinant šia programa kiekvienais metais
  ivairioms priemonems numatoma skirti bent 1,702
  mln. lt iš Valstybes biudžeto ir savivaldybiu
  biudžetu finansiniu rodikliu patvirtinimo
  istatyme Socialines apsaugos ir darbo
  ministerijai numatytu asignavimu.
• Programos paskirtis pletoti ir stiprinti
  socialini dialoga regionuose (apskrityse ir
  savivaldybese), skatinti socialine partneryste,
  dvišali ir trišali bendradarbiavima, mokyti
  dvišaliu ir trišaliu tarybu ir komisiju narius,
  tobulinti profesiniu sajungu ir darbdaviu
  organizaciju veikla, atlikti darbo santykiu ir
  darbuotoju saugos ir sveikatos visuomenine
  kontrole, skleisti profsajungines veiklos geraja
  patirti.
• Pletojant trišali bendradarbiavima bei
  igyvendinant Trišales tarybos 2007 m. sausio 16
  d. sprendimu, patvirtintu LRV, profesiniu sajungu
  ir darbdaviu organizaciju 2007-2008 metu
  socialines partnerystes pletros priemoniu plana,
  numatytos tam tikros igyvendinimo priemones.
• Darbo kodeksas nustato, kad darbuotojams gali
  atstovauti ne tik profesines sajungos, bet ir
  darbo tarybos, todel priimtasis Darbo tarybu
  istatymas nustato darbo tarybu statusa, sudarymo
  tvarka, veikla bei veiklos pasibaigimo pagrindus,
  darbo tarybu ir jos nariu teises bei pareigas,
  garantijas darbo tarybu nariams.
• Taigi DK nustato dvi galimybes rinktis darbuotoju
  atstovus darbo taryba arba profesine sajunga,
  kurie kaip darbuotoju atstovai gales pasirašyti
  imones kolektyvine sutarti su darbdaviu.

7
Esamos situacijos socialinio dialogo srityje
ivertinimas LR

• Lietuvos profesiniu sajungu organizacijos vis
  dar pernelyg silpnos, kad butu reikiama atsvara
  darbdaviu organizacijoms ir inicijuotu socialini
  dialoga. Profesines sajungos suinteresuotos
  socialinio dialogo pletra ir kolektyviniu
  sutarciu pasirašymu. Šakos kolektyvines sutartys
  socialinio dialogo darbo santykiu klausimu
  pagrindas kol kas tik užuomazgoje.
• Iki šiol neidiegta pažangi ir nuosekli dvišale
  socialinio dialogo struktura, skatinanti
  socialine bei ekonomine pažanga, todel Trišalis
  susitarimas vykdomas nenuosekliai, ypac tie jo
  punktai, kurie susije su derybomis ir šakos
  lygmens dvišalemis sutartimis.
• Socialiniai partneriai neaktyviai isitraukia i
  socialini dialoga regionuose, taigi profesiniu
  sajungu nacionaliniai susivienijimai numato
  steigti socialinio dialogo koordinavimo centrus
  (profesiniu sajungu nacionaliniu susivienijimu
  strukturinius padalinius arba naujus juridinius
  asmenis (viešasias istaigas) apskrityse ir
  savivaldybese. Šie centrai gerins veikianciu
  profesiniu sajungu organizaciju veikla, rupinsis
  nauju profesiniu sajungu pirminiu organizaciju
  imonese ir istaigose steigimu, skatins profesiniu
  sajungu, darbdaviu bei apskriciu administraciju
  ir savivaldybiu atstovus aktyviau isitraukti i
  trišali bendradarbiavima, mokys ir švies
  socialinius partnerius. Šios priemones ypac butu
  naudingos darbdaviu organizacijoms, kurioms
  socialiniame dialoge atstovaujama taip pat
  nepakankamai.
• Lietuva paskutine Europoje pagal kolektyviniu
  sutarciu skaiciu imonese. Kolektyviniu sutarciu
  apreptis nedidele, o statybos ir prekybos
  sektoriuose ne daugiau kaip 1 procentas
  darbuotoju. Darbuotojams ir darbdaviams
  atstovaujancios organizacijos turi buti
  aktyvesnes savarankiškai spresti atlyginimu
  klausimus tiek imoniu, tiek šakos lygiu. Derybos
  daugiausiai vyksta tik imones lygiu.
• Iki šiol i profesines sajungas neretai žiurima
  tik kaip i konfliktus keliancias organizacijas.
  Jos neturi pakankamai kvalifikuotu specialistu,
  kurie gebetu tinkamai dalyvauti derybose su
  darbdaviais, taip pat ivairiu tarybu ir komisiju
  veikloje. Kai kuriuose regionuose neimanoma
  sudaryti darbingu trišaliu tarybu prie apskriciu
  viršininku administraciju, savivaldybiu, ne visur
  veiksmingos darbuotoju saugos ir sveikatos
  komisijos, taip pat trišales komisijos prie
  teritoriniu darbo biržu

8
SOCIALINIO DIALOGO LIETUVOJE STIPRINIMO 20072011
METU PROGRAMOS IGYVENDINIMO KAI KURIOS
PAGRINDINES PRIEMONES

• Organizuoti susitikimus su imoniu darbuotojais,
  informuoti ir konsultuoti juos, šiuo tikslu
  steigti imonese darbuotoju saugos ir sveikatos
  komitetus, kviesti dalyvauti ju veikloje
  Valstybines darbo inspekcijos atstovus
• Rengti seminarus ir mokymus imonese imoniu
  darbuotojams, darbuotoju atstovams, jaunimui,
  moterims, aiškinti ju teise i informavima ir
  konsultavima
• Kurti dvišales tarybas, organizuoti darbuotoju
  atstovu konsultavima ir informavima šakos
  kolektyviniu sutarciu klausimais (atsakingos
  institucijos- Socialines apsaugos ir darbo
  ministerija, Trišales tarybos sekretoriatas,
  Lietuvos darbo federacija )

9
LDF aptare Socialinio dialogo stiprinimo
programos rezultatus, 2009-12-24

•   Sustiprejo profesiniu sajungu nacionaliniu
  junginiu koordinacinio centro veikla. Per metus
  del socialines darbuotoju apsaugos ir visuomenes
  interesu parašyti 26 bendri raštai, adresuoti
  svarbiausioms šalies institucijoms Prezidentei,
  Seimui, Vyriausybei. Koordinacinis centras siule
  Vyriausybei tobulinti Vyriausybes programos
  priemoniu plana, Sodros gelbejimo priemones,
  ivesti tikrai progresinius gyventoju pajamu
  mokescius, reikalavo skaidrumo energetikos
  politikoje.
• Svarbiausias 2009 metu reikalavimas -  nelopyti
  biudžeto skyliu darbuotoju saskaita buvo nuolat
  akcentuojamas ir sulauke pakankamo Vyriausybes
  demesio buvo mažinamas Seimo, ministeriju, ir
  kai kuriu biudžetiniu ir viešuju istaigu
  išlaidavimas. Vyriausybe isipareigojo sukurti
  vieninga ir skaidria šiu sektoriu darbuotoju
  darbo užmokescio sistema. Koordinacinio centro
  veikla puikus pavyzdys, kaip gali ir turi
  profesines  sajungos koordinuoti ir vienyti savo
  veiksmus vardan pagrindinio tikslo darbuotoju
  atstovavimo.
• Pasirašytas Nacionalinis susitarimas. Visuomene
  nebuvo pakankamai informuota apie šio Susitarimo
  siekius ir svarba, nebuvo išryškintos Susitarimo
  teigiamos puses.Tam nepakako vien profsaj. centru
  Žiniu radijo  laidos profesiniu sajungu
  balsas, transliuoj. kiekviena treciadieni.  
•   Nacionalinis susitarimas reikalingas tam, kad
  Lietuvoje užtikrinti stabiluma ir aiškuma.
  Susitarime itvirtinti darbuotojus lieciantys
  tikslai teises aktai, reglamentuojantys darbo
  santykius, negales buti keiciami nepritarus
  Lietuvos Respublikos trišalei tarybai. Nacionali
  nio susitarimo galiojimo metu sutarta nemažinti
  pareiginiu algu baziniu dydžiu, taikomu valstybes
  valdymo ir biudžetinio sektoriaus darbuotoju
  darbo apmokejimui. nebus mažinamas statutiniu
  darbuotoju darbo užmokestis  ir darbuotoju
  skaicius.  paskelbiamas maratoriumas mokesciu
  didinimui.
•  Susitarima pasirašiusios darbdaviu asociacijos
  isipareigotu ne tik sažiningai moketi mokescius
  valstybei, bet ir darbo užmokesti darbuotojams.
• Šiais metais Lietuvos darbo federacija organizavo
  daugybe  renginiu seminaru, susitikimu,
  konferenciju, kuriu tikslas stiprinti
  profesiniu sajungu nariu pasirengima daryboms,
  siekti konstruktyvaus dialogo. 

10

• Lietuvai tapus ES nare, Lietuvoje isisteige
  dešimtis Europoje veikianciu tarptautiniu
  korporaciju padaliniu, o taip pat padaugejo
  Lietuvos imoniu, turinciu padalinius užsienyje.
• Del to jau tenka susidurti su socialines
  partnerystes forma darbuotoju informavimu ir
  konsultavimu, kai darbdavys imones valdymo
  klausimais priima sprendimus ne vienasmeniškai, o
  dalyvaujant darbuotoju atstovams.
• Pastarieji turi gauti informacija ir pareikšti
  savo nuomone del svarbiausiu su darbuotoju
  interesais susijusiu ivykiu ar sprendimu imoneje
  (imoniu grupeje).
• Darbuotoju atstovu itraukimas i sprendimu
  priemimo procesa per informavima ir konsultavima
  daro ši procesa demokratiškesniu, skaidresniu, o
  sprendimus labiau priimtinais ir efektyviais.
• Šiuo metu Lietuvoje priimti šie istatymai
  igyvendinantys ES direktyvas bei
  reglamentuojantys darbuotoju dalyvavima imoniu
  valdyme
• tai LR Europos darbo tarybu istatymas, LR
  istatymas Del darbuotoju dalyvavimo priimant
  sprendimus Europos bendrovese, LR istatymas del
  darbuotoju dalyvavimo priimant sprendimus Europos
  kooperatinese bendrovese, LR istatymas del
  darbuotoju dalyvavimo bendroveje po vienos
  valstybes ribas peržengiancio ribotos atsakomybes
  bendroviu jungimosi.

11
Europos darbo taryba

• Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybu
  istatymu i Lietuvos nacionaline teise buvo
  perkelta Europos Parlamento ir Tarybos 1994 m.
  liepos 22 d. direktyva (94/45/EB) del Europos
  darbu tarybos steigimo arba Bendrijos mastu
  veikianciu imoniu ir Bendrijos mastu veikianciu
  imoniu grupiu darbuotoju informavimo ir
  konsultavimo tvarkos nustatymo.
• Europos darbo taryba yra istatymu nustatyta
  tvarka isteigtas keliose valstybese veikiancios
  imones (imoniu grupes) darbuotojus atstovaujantis
  organas, per kuri imones (imoniu grupes) vadovybe
  informuoja darbuotojus ir konsultuojasi su jais
  del darbuotojams svarbiu imones (imoniu grupes)
  valdymo klausimu.
• Europos darbo tarybos ir turi buti sudaromos,
  kad butu užtikrintas veiksmingas ir savalaikis
  darbuotoju informavimas ir konsultavimasis su
  jais klausimais, kurie susije su visa keliose
  Europos Sajungos valstybese narese veikiancia
  imone (imoniu grupe) arba bent su keliose
  valstybese veikianciais imones padaliniais
  (imoniu grupes imonemis).

12
ET direktyvu igyvendinimas LR

• Igyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2001
  m. spalio 8 d. direktyvos papildancios Europos
  bendroves istatus del darbuotoju dalyvavimo
  priimant sprendimus (2001/86/EB) reikalavimus
  buvo priimtas LR istatymas Del darbuotoju
  dalyvavimo priimant sprendimus Europos
  bendrovese.
• Istatymo tikslas reglamentuoti darbuotoju
  dalyvavima priimant sprendimus Europos
  bendrovese, siekiama nustatyti specialias
  nuostatas, susijusias su darbuotoju dalyvavimu
  priimant sprendimus, kurios užtikrintu, kad prie
  Europos bendroves steigimo prisidedanciu
  bendroviu darbuotojai, isteigus Europos bendrove,
  ir toliau dalyvautu priimant sprendimus arba ju
  dalyvavimas nesumažetu.
• LR istatymas Del darbuotoju dalyvavimo priimant
  sprendimus Europos kooperatinese bendrovese
  parengtas igyvendinant Tarybos 2003 m. liepos 22
  d. direktyvos papildancios Europos kooperatines
  bendroves statuta del darbuotoju dalyvavimo
  priimant sprendimus (2003/72/EB) reikalavimus.
• Istatymo tikslas reglamentuoti darbuotoju
  dalyvavima priimant sprendimus Europos
  kooperatinese bendrovese. Projektu siekiama
  nustatyti specialias nuostatas, susijusias su
  darbuotoju dalyvavimu priimant sprendimus, kurios
  užtikrintu, kad prie Europos kooperatines
  bendroves steigimo prisidedanciu juridiniu,
  fiziniu asmenu, ju padaliniu darbuotojai,
  isteigus Europos kooperatine bendrove, ir toliau
  dalyvautu priimant sprendimus arba ju dalyvavimas
  nesumažetu.

13
ET direktyvu igyvendinimas LR

• 2005 m. spalio 26 d. buvo priimta Europos
  Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/56/EB del
  ribotos atsakomybes bendroviu jungimusi,
  peržengianciu vienos valstybes ribas (OL 2005 L
  310, p.1) (toliau Direktyva).
• Direktyvos 19 str. nustatyta, kad valstybes
  nares priima istatymus ir kitus teises aktus,
  kurie, isigalioje iki 2007 m. gruodžio 15 d.,
  igyvendina šia direktyva.
• 2007 m. gruodžio 29 d. isigaliojo LR vienos
  valstybes ribas peržengiancio ribotos atsakomybes
  bendroviu jungimosi istatymas (Žin., 2007, Nr.
  140-5747).
• Direktyvos nuostatu visiškam igyvendinimui buvo
  priimtas LR istatymas del darbuotoju dalyvavimo
  bendroveje po vienos valstybes ribas
  peržengiancio ribotos atsakomybes bendroviu
  jungimosi. Šis istatymas reguliuoja darbuotoju
  dalyvavimo prielaidas, darbuotoju dalyvavimo po
  vienos valstybes ribas peržengiancio ribotos
  atsakomybes bendroviu jungimosi veiksiancioje
  bendroveje igyvendinimo tvarka, specialiojo
  derybu komiteto sudeti ir sudaryma, derybu
  tvarka, susitarimo turini, standartiniu
  taisykliu, kurios taikomos dalyvavimo teisems,
  taikymo salygas, darbuotoju atstovu skyrimo i
  bendroves administravimo, priežiuros ar kitus
  organus tvarka, darbuotoju atstovu teises ir
  garantijas ir atsakomybe už istatymo pažeidimus.

14
Lietuvos Respublikos trišales tarybos, Tarybos
sekretoriatoir LR darbuotoju saugos ir sveikatos
komisijos veikla 2008 metais Programa Užimtumo
didinimas

• 2008 m. LR trišale taryba dirbo labai aktyviai
  Tarybos sekretoriatas surenge penkiolika posedžiu
  - daugiausiai per trylikos Tarybos veiklos metu
  laikotarpi, apsvarstyti 83 socialiniai-
  ekonominiai klausimai. Dominavusi posedžiuose
  svarstytu klausimu tematika
• darbo santykiu ir darbo apmokejimo
  reglamentavimo tobulinimas,
• socialiniu iniciatyvu projektai, trišalio
  bendradarbiavimo pletros problemos.
• Toliau buvos igyvendinamos LRV patvirtintos
  Socialinio dialogo stiprinimo 2007-2011 metu
  programos priemones (Žin.,2007, Nr. Nr.80-3246).
• Priemonems, kurios buvo igyvendinamos visuose
  šalies regionuose, panaudota 1.62 mln.lešu.
• Taip pat buvo igyvendinamos Tarybos patvirtintos
  2007-2008 metu Socialinio dialogo stiprinimo
  priemones radijo laidos Trišalis susitarimas,
  informacines-metodines medžiagos leidyba ir kt.

15
Kai kurie svarbesni 2008 m. svarstyti klausimai

• Lietuvos Laisvosios rinkos instituto ir
  Asociacijos Investors forum pasiulymu buvo
  apsvarstyti minetu organizaciju parengti Darbo
  kodekso pakeitimo projektai, kuriu esme- darbo
  rinkos liberalizavimas.
• Klausimo esme liberalizuoti darbo santykius,
  keisti sumines darbo laiko apskaitos tvarka,
  supaprastinti priemimo i darba ir atleidimo iš
  darbo proceduras, panaikinti Kodekse numatyta
  šventiniu dienu perkelima i po to sekancia darbo
  diena ir kt.
• NUTARTA. Daugumai siulymu nepritarti, kai kuriems
  siulymams pritarti su išlygomis, nesTarybos
  nuomone beveik visas iškeltas darbo santykiu
  problemas galima išspresti ne keiciant Darbo
  kodeksa, o pasirašant kolektyvines sutartis.
• Del Lietuvos nacionalines regionines politikos
  priemoniu igyvendinimo
• NUTARTA 2. Trišales tarybos posedyje ivertinti
  Kaimo pletros programos eiga. Klausima rengia
• ir pristato Žemes ukio ministerija.
• 3. Taryboje ivertinti Smulkaus ir vidutinio
  verslo skatinimo programa. Klausima
• rengia ir pristato Ukio ministerija. Rezultatas.
  Sekanciuose Tarybos posedžiuose buvo ivertinta
  Kaimo pletros programos eiga ir Smulkaus ir
  vidutinio verslo skatinimo programa.
• SVARSTYTADel valstybes ir savivaldybiu istaigu
  darbuotoju darbo apmokejimo istatymo
  projekto.Projekta pateike Socialines apsaugos ir
  darbo ministerija. Projekto esme nustatyti iš
  valstybes ir savivaldybiu biudžetu bei kitu
  valstybes isteigtu pinigu fondu lešu finansuojamu
  istaigu darbuotoju darbo apmokejimo sistemos
  pagrindus
• NUTARTA. Del Valstybes ir savivaldybiu istaigu
  darbuotoju darbo apmokejimo istatymo projekto
  1.Sudaryti dvišale profesiniu sajungu ir
  valstybes valdymo instituciju atstovu darbo grupe
  socialiniu partneriu pateiktoms pastaboms ir
  pasiulymams Valstybes ir savivaldybiu istaigu
  darbuotoju darbo apmokejimo istatymo projektui
  ivertinti ir iki vasario 29 d. suformuoti
  socialiniu partneriu nuomones LRV. Rezultatas.
  Projektas derinimo stadijoje

16
Lietuvos Respublikos trišales tarybos
posedis2010 m. rugsejo 28 d. Socialines
apsaugos ir darbo ministerija, D A R B O T V A R
K E

• 1. Del Lietuvos darbo biržos reformos
  eigos                                      Praneš
  ejas Mindaugas Petras Balašaitis Lietuvos
  darbo biržos direktorius 
• 2. Del LR nelegalaus darbo draudimo istatymo
  projekto ir LR administraciniu teises pažeidimu
  kodekso 41³ straipsnio pakeitimo istatymo
  projekto.Pranešejas Socialines apsaugos ir
  darbo ministerijos atstovas   
• 3. Del LR idarbinimo per laikino idarbinimo
  imones istatymo projekto.  Pranešejas Socialines
  apsaugo ir darbo ministerijos atstovas
•  4. Del Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170,
  178, 179, 180 ir 184 str. pakeitimo ir papildymo
  istatymo projekto.Pranešeja Areta Miškiniene -
  SADM Vaiku ir jaunimo skyriaus vedejo pavaduotoja
  
•  5. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 str. 4
  d. pakeitimo istatymo projekto. Pranešejas
  Marius Dagys LPSK teisininkas  
• 6. Del Užimtumo fondo 2009 metu lešu
  panaudojimo                               
  Pranešeja Marija Panavaite SADM Darbo rinkos
  skyriaus vyriausioji specialiste
•  7. Del nauju nariu itraukimo i Trišales tarybos
  Energetikos komiteta   Pranešejas Algirdas
  Jaruševicius - Trišales tarybos Energetikos
  komiteto pirmininkas  
• 8. Del bendros situacijos Lietuvos Respublikos
  energetikoje situacija elektros energetikoje,
  šilumos ukyje bei vandens ir nuoteku tvarkymo
  srityse  Pranešejas Algirdas Jaruševicius -
  Trišales tarybos Energetikos komiteto pirmininkas
•  9. Del Trišales tarybos Švietimo komiteto
  2010-09-07 posedžio nutarimu  16.50-17.05 val.
  Pranešejas Jonas Mickus - Trišales tarybos
  Švietimo komiteto pirmininkas
•  Papildomi klausimai 1. Del Europos Komisijos
  parengtos Žaliosios knygos Adekvacios, tvarios
  ir saugios Europos pensiju sistemos. Pranešeja
  Audrone Morkuniene SADM viceministre 2. Del
  Trišales tarybos Darnaus vystymosi komiteto ir
  nuostatu projekto patvirtinimo

17
Kiti susitarimai Lietuvoje del socialines
partnerystes

•  Lietuvos profesiniu sajungu ir darbdaviu
  centriniu (respublikiniu) organizaciju
  susitarimas del tarpusavio socialines
  partnerystes pripažinimo 
• Lietuvos Respublikos Vyriausybes, profesiniu
  sajungu ir darbdaviu organizaciju 2007-2008 metu
  socialines partnerystes pletros priemoniu planas
  
• Lietuvos Respublikos Vyriausybes, profesiniu
  sajungu ir darbdaviu organizaciju 2005-2006 metu
  socialines partnerystes pletros priemoniu planas
  
• 2005 m. birželio 13 d. Susitarimas del trišalio
  bendradarbiavimo
• 2002 m. gegužes 29 d. Susitarimas del trišalio
  bendradarbiavimo
• 1999 m. vasario 11 d. Susitarimas del trišalio
  bendradarbiavimo
• 1995 m. gegužes 5 d. Susitarimas del trišales
  partnerystes
• Profesiniu sajungu ir darbdaviu organizaciju
  susitarimas del "Darbu ir pareigybiu vertinimo
  metodikos" taikymo imonese ir organizacijose.

18
LIETUVOS PRAMONININKU KONFEDERACIJOS - EUROPOS
SAJUNGOS SAVEIKOS SISTEMA

• LPK vienas tikslu- dalyvauti dvišalese bei
  trišalese institucijose, istatymu nustatyta
  tvarka sudaryti kolektyvines sutartis su
  darbuotoju atstovais
• STATUS QUO I NARYSTE UNICE
• ( Europos pramones ir darbdaviu konfederaciju
  sajunga)
• NARYSTE EUROPOS EKONOMINIAME IR SOCIALINIU
  REIKALU KOMITETE (ESRK)
• (NARYSTE ESRK BIURE)
• PARTNERYSTES RYŠIAI SU ES ŠALIU IR ŠALIU
  KANDIDACIU PRAMONININKU IR DARBDAVIU
  ORGANIZACIJOMIS
• NARYSTE TARPTAUTINEJE DARBDAVIU ORGANIZACIJOJE
  (IOE)
• ATSTOVAVIMAS TARPTAUTINEJE DARBO ORGANIZACIJOJE
  (ILO)
• VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOS ES REIKALU DARBO
  GRUPESE
• PRAMONES IR VERSLO ATSTOVYBE BRIUSELYJE
  PASIRENGIMO ETAPAS

19
PARTNERYSTES RYŠIAI SU ES ŠALIU IR ŠALIU
KANDIDACIU PRAMONININKU IR DARBDAVIU
ORGANIZACIJOMIS

• - Danijos pramonininku konfederacija (Dansk
  Industry)
• - Italijos pramones konfederacija
  (CONFINDUSTRIA)
• - Prancuzijos mažu ir vidutiniu imoniu
  generaline konfederacija (CGPME)
• - Švedijos pramones konfederacija
• - Portugalijos pramones asociacija
• - Cekijos Respublikos pramones sajunga
• - Lenkijos Respublikos šalies ukio rumai
• - Lenkijos pramones, prekybos ir finansu
  asociacija
• - Estijos verslininku asociacija
• - Latvijos pramonininku konfederacija
• - Suomijos pramones ir darbdaviu konfederacija
• - Slovenijos darbdaviu asociacija
• - Bulgarijos pramones asociacija
• - Airijos verslo ir darbdaviu konfederacija
  (IBEC)
• - Norvegijos verslo ir pramones konfederacija
  (NHO)
• - Prancuzijos imoniu judejimas (MEDEF)
• - Vokietijos pramones konfederacija (BDI)
• - Vokietijos darbdaviu sajungu konfederacija
  (BDA)
• - Vengrijos darbdaviu organizaciju konfederacija
  (CEHIC)

20
LPK ASOCIACIJU NARYSTE ES ŠAKINESE PRAMONES IR
DARBDAVIU ASOCIACIJOSE

• Lietuvos chemijos pramones imoniu asociacija
  Europos chemijos pramones taryba (CEFIC)
• Lietuvos juru krovos kompaniju asociacija ES
  privaciu uostu operatoriu federacija (FEPORT)
• Asociacija Lietuvos mediena Europos medienos
  pramones konfederacija (C.E.I. BOIS) ir Europos
  baldu gamintoju federacija (UEA)
• Lietuvos mesos perdirbeju asociacija -
  Tarptautine mesos pramones asociacija Europos
  Sajungoje (CLITRAVI (ES))
• Asociacija Pieno centras Europos pienininku
  asociacija (EDA)
• Lietuvos aprangos ir tekstiles imoniu asociacija
  Europos tekstiles asociacija (EUROTEX)
• Lietuvos inžinierines ekologijos asociacija
  Tarptautinis aplinkosaugos vadybos tinklas (INEM)
• Lietuvos nacionaline ekspeditoriu asociacija
  LINEKA Tarptautines nacionaliniu ekspeditoriu
  asociaciju federacija (FIATA)
• Lietuvos mašinu ir prietaisu gamintoju asociacija
  (ruošiamasi) Europos federacija (ORGALIME)
• Lietuvos nacionaline vežeju automobiliais
  asociacija LINAVA Tarptautine keliu transporto
  sajunga (IRU)

21
Socialine partneryste regionuose. ALYTAUS DARBO
RINKOS MOKYMO IR KONSULTAVIMO TARNYBA Ikurta
1995 m., steigeja - Lietuvos darbo rinkos mokymo
tarnyba.

• Tai valstybine darbo rinkos reguliavimo
  institucija, Alytaus ir Marijampoles regionuose
  nuosekliai ir kryptingai pletojanti suaugusiuju
  profesines kvalifikacijos tobulinima, nedirbanciu
  asmenu profesini orientavima ir konsultavima.
  Šiuo metu ADRMKT yra vienintele organizacija
  regione, teikianti nemokamas profesionalias
  suaugusiuju profesinio konsultavimo, orientavimo
  bei psichologinio konsultavimo paslaugas. 
• Tarnybos MISIJA - igyvendinti Lietuvos žmogiškuju
  ištekliu pletros ir užimtumo politika.            
    
• Tarnybos VIZIJA - Lietuvos valstybes žmogiškuju
  ištekliu pletra užimtumo kontekste naujomis
  Europos Sajungos Žiniu ekonomikos salygomis.
  Žmogus yra tarnybos veiklos politikos pamatas. Jo
  veiksnumas stiprinamas, tobulinant jo profesini
  kompetentinguma, vystant bendruosius gebejimus,
  didinant psichologines žmogiškasias galias
  savarankiškuma, pasitikejima savo jegomis,
  lankstuma ir adaptyvuma sudetingoje šiuolaikineje
  darbo rinkoje.
• Tarnybos veiklos TIKSLAS igyvendinti aktyvia
  užimtumo ir žmogiškuju ištekliu pletros politika,
  pletojant socialine partneryste, siekiant
  sekmingos nedirbanciu asmenu integracijos i darbo
  rinka, tobulinant ju kvalifikacija ir didinant
  konkurencinguma darbo rinkoje

22
SOCIALINIAI PARTNERIAI

• Alytaus ir Marijampoles apskriciu (Alytaus,
  Varenos, Lazdiju, Druskininku, Marijampoles,
  Vilkaviškio, Kybartu) darbo biržos
•   Bendrojo ir profesinio ugdymo institucijos
•   Alytaus ir Marijampoles apskriciu
  administracijos
•   Miestu ir rajonu savivaldybes
•  Alytaus profesinio rengimo centras
•   Alytaus krašto verslininku asociacija
•   Alytaus darbuotoju profesine sajunga
  Solidarumas
•  Alytaus Pataisos namai
•  Alytaus Pataisos inspekcija
•  Treciojo amžiaus universitetas Alytaus
  skyrius
•  Alytaus miesto ir rajono neigaliuju
  organizacijos
•  Alytaus moteru kriziu centras
•  Alytaus rajono pedagogu švietimo centras
•  Alytaus NVO informacijos centras ir kt

23
ADRMKT UŽDAVINIAI

• Siekti darbo jegos paklausos ir pasiulos
  subalansavimo darbo rinkoje, diegiant aktyvias
  darbo rinkos politikos priemones, derinant darbo
  rinkoje esanciu asmenu (neregistruotu ir
  registruotu darbo biržoje bedarbiu, ispetu apie
  atleidima iš darbo asmenu, studijuojancio jaunimo
  ir kt.) poreikius, polinkius ir galimybes prie
  darbo rinkos poreikiu
• pletoti socialine partneryste ir
  bendradarbiavima, siekiant kokybiško užimtumo bei
  socialinio aktyvumo
• siekti bedarbiu ir nedirbanciu asmenu
  optimalios profesines bei psichologines
  adaptacijos prie kintancios socialines
  ekonomines  situacijos, vykdant profesini bei
  psichologini konsultavima individualiai ir
  grupese
• teikti darbo rinkoje esantiems asmenims
  profesinio konsultavimo ir orientavimo paslaugas,
  padedancias tobulinti profesine kvalifikacija ir
  kompetencijas, atitinkancias šiuolaikini
  ekonomikos ir kulturos lygi, padedancias jiems
  isitvirtinti ir konkuruoti kintancioje darbo
  rinkoje
• rengti ir igyvendinti specializuotas socialines
  bei psichologines reabilitacijos bei integracijos
  i darbo rinka programas socialiai pažeidžiamoms
  asmenu grupems, turincioms socializacijos sunkumu
  (neigaliesiems, nuteistiesiems ir atlikusiems
  laisves atemimo bausmes, išejusiems iš ikalinimo
  vietu asmenims, auginancioms vaikus ir
  siekiancioms grižti i darbo rinka bei derinti
  motinyste su karjera moterims, pagyvenusiems
  priešpensinio amžiaus asmenims bei priklausomybes
  turintiems ar nukentejusiems nuo prostitucijos ir
  prekybos žmonemis verslo ir kt.), siekiant ju
  socialines integracijos
• rengti ir vykdyti jaunimo nedarbo prevencijos
  programas, vykdant vyresniuju klasiu moksleiviu,
  studentu ir anksti iškritusiu iš bendrojo
  lavinimo sistemos jaunuoliu profesini orientavima
  ir konsultavima individualiai ir grupese  
• teikti profesinio konsultavimo paslaugas
  dirbantiems asmenims, planuojantiems profesines
  karjeros pokycius, ugdyti ju konkurencinguma
  darbo rinkoje
• konsultuoti regiono istaigu, imoniu ir
  organizaciju vadovus, personalo skyriu
  darbuotojus, vykdant grupinius darbuotoju
  atleidimus iš darbo, siekiant švelninti atleidimu
  iš darbo psichologini poveiki darbuotojams ir
  personalui
• pletoti neformaluji suaugusiuju švietima darbu
  saugos ir sveikatos srityje, igyvendinant
  darbuotoju saugos ir sveikatos mokymo
  organizavimo ir mokymo kokybes priežiuros
  politika
•  užtikrinti socialiniu darbuotoju atestavimo ir
  socialini darba dirbanciuju kvalifikacijos
  tobulinimo sistemos funkcionavima, organizuojant
  ir vykdant socialiniu darbuotoju kvalifikacijos
  tobulinima ir atestacija
• dalyvauti vietiniuose ir tarptautiniuose
  žmogiškuju resursu pletros ir suaugusiuju
  profesines kvalifikacijos tobulinimo  inovaciju
  diegimo projektuose

24
Socialines partnerystes skatinimas verslumo
srityje

• VSI PROFAT
• Konkursa PROFAS organizuoja VšI PROFAT, VšI
  LETUS. (, 2005, 2006 ir 2007 m. konkurso globejas
  buvo europarlamentaras Šarunas Birutis,
  pagrindinis prizas- pažintine kelione i
  Briuseli, i Europarlamenta)
• Pagrindiniai renginio partneriai AB Teo, UAB
  Verslo žinios, UAB Makveža, Lietuvos
  laisvosios rinkos institutas, Lietuvos ekonomines
  pletros agentura, Europos Parlamento Informacijos
  biuras Lietuvoje, Europos Komisijos Atstovybe
  Lietuvoje, Lietuvos studentu sajunga, Seimo
  Europos informacijos biuras, UAB Kadabra,
  Vilniaus stalo žaidimu klubas.
• Projekta remia LR Švietimo ir mokslo ministerija
  ir Jaunimo reikalu departamentas prie Socialines
  apsaugos ir darbo ministerijos.
• Kasmetiniai konkursai organizuojami visos
  Lietuvos mastu, apimantys
• bendrojo lavinimo mokyklas,
• Kolegijas,
• Universitetines aukštasias mokyklas

25
Verslumo skatinimo fondas. Pradedamos teikti
paskolos iš Verslumo skatinimo fondo

• 2010 m. rugsejo pabaigoje jau prasides pirmieji
  mokymai norintiems pradeti versla ar pletoti jau
  turima ir bus dalijamos pirmosios paskolos iki 86
  tukst. litu. Verslumo skatinimo priemones
  paskirtis skatinti versluma, savarankiška
  užimtuma ir nauju darbo vietu kurima.
• Taip siekiama sudaryti salygas labai mažoms ir
  mažoms imonems bei fiziniams asmenims pradeti
  savo versla, o socialinems imonems pletoti
  esama.
• Taip pat prisideti prie nedarbo mažinimo,
  sudarant palankesnes kreditavimo salygas ir
  finansavimo prieinamuma pradedantiems savo versla
  bedarbiams, neigaliesiems, jaunimui iki 29 metu,
  vyresniems nei 50 metu asmenims.
• Verslumo skatinimo fondo isteigimas ir reali jo
  veikla tai labai konkretus ir rimtas žingsnis
  siekiant paskatinti žmones pradeti dirbti
  savarankiškai. Gyventoju verslumo skatinimas, kai
  naudojamos finansu inžinerijos priemones, kurios
  dar yra derinamos kartu su mokymais ketinantiems
  pradeti versla, yra vienas pažangesniu budu
  skatinti verslumui visoje Europoje, - tvirtino
  SAD ministras Donatas Jankauskas.

26
Verslumo skatinimo fondas (VSF) buvo isteigtas
2009 m. gruodžio pabaigoje Socialines apsaugos ir
darbo (SADM), Finansu ministeriju bei INVEGA
pasirašyta trišale sutartimi

• Šiuo metu labai svarbu padeti norintiems pradeti
  versla, nes tiek žmonems, tiek imonems truksta
  paskatinimo iš valstybes. Verslumo skatinimo
  priemones privalumas paskolu gavejams,
  norintiems pradeti versla bus taikomos mažesnes
  nei šiuo metu yra Lietuvos finansu rinkoje
  palukanos.
• Finansu tarpininka atrinkusios bendroves
  Investiciju ir verslo garantijos (INVEGA)
  generalines direktores Z. Gurauskienes teigimu,
  kredito uniju konsorciumui iki 2015 m. pabaigos
  bus paskolinta beveik 50 mln. litu Europos
  socialinio fondu lešu, kurios bus perskolintos
  tinkamiems paskolu gavejams.
• INVEGA, pradejusi savo veikla nuo garantiju
  teikimo, šiandien jau administruoja ne viena
  finansu inžinerijos priemone, skirta smulkiajam
  ir vidutiniam verslui.
• Lešos VSF skirtos iš SADM administruojamos
  Žmogiškuju ištekliu pletros veiksmu programos
  finansu inžinerijos priemones Verslumo
  skatinimas. Ji finansuojama Europos socialinio
  fondo lešomis.
•  

27
Verslo konsultantu imone VšI Eurokonsultantu
grupe

• Bendradarbiaudama su portalu Pinigu karta jau
  pristate devyniu straipsniu cikla apie verslo
  pradžia su Europos Sajungos paramos priemone
  Parama verslo kurimui ir pletrai.
• Jis sulauke išties didelio žmoniu susidomejimo
  suteikta nemažai konsultaciju ir patarimu. Tiesa,
  susidomejimas šiek tiek atslugo, kai Nacionaline
  mokejimo agentura (NMA) balandžio 1 d. sustabde
  šios priemones kvietima.
• Tokiu budu skatindami versluma tarp žmoniu, nors
  šiek tiek prisidesime prie bedarbiu skaiciaus
  mažinimo Lietuvoje ir skatinsime nauju darbo
  vietu kurimasi.
• Finansu inžinerijos priemone, skirta skatinti
  versluma, savarankiška užimtuma ir nauju darbo
  vietu kurima.
• Taip siekiama sudaryti salygas labai mažoms ir
  mažoms imonems bei fiziniams asmenims pradeti
  savo versla, o socialinems imonems pletoti
  esama.
• Ši mikrokreditu priemones ideja startavo
  pasirašius trišale sutarti tarp Finansu,
  Socialines apsaugos ir darbo ministeriju bei UAB
  Investiciju ir verslo garantijos (INVEGA) ir
  isteigtas Verslumo skatinimo fondas.
• Žadama, kad pagal šia priemone bus galima gauti
  iki 86 tukst. Lt kreditus verslo pradžiai.
  Tikimasi, kad ši priemone pades sukuri apie 1.000
  nauju darbo vietu. Teikiant mikrokreditus
  (lengvatines paskolas), pirmenybe bus teikiama
  jaunimui iki 29 metu, bedarbiams, vyresniems nei
  50 metu bei neigaliesiems

28
Socialinio bendradarbiavimo pavyzdys verslumo
skatinimo ir užimtumo didinimo tikslu siekimui-
SVV taryba Ukio ministerijos ir Lietuvos
smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos susitarimo
memorandumas del verslo konsultavimo, paramos ir
eksporto skatinimo bei remimo sistemos
optimizavimo. Šis dokumentas reglamentuoja
ministerijos bei tarybos bendradarbiavima
steigiant VšI Eksportuojanti Lietuva )

• Bus galimybe gauti iki 86 tukst. Lt kreditus
  verslo pradžiai, o pirmenybe bus teikiama
  jaunimui iki 29 metu, bedarbiams, vyresniems nei
  50 metu bei neigaliesiems.
• Šiuo metu UAB Investiciju ir verslo garantijos
  (INVEGA) konkurso budu ieško finansinio
  tarpininko, kuris teiks labai mažas paskolas,
  taip pat atrinktasis finansinis tarpininkas
  isipareigos nemokamai organizuoti konsultacinius
  renginius ir mokymus, kurie pades verslo plano
  rengimo klausimais (yra privalomas).
• Numatoma, kad finansinis tarpininkas dideli
  demesi skirs pareiškejams, kurie neturi verslo
  žiniu (apie imoniu steigima, verslo plano
  rengima, finansine apskaita ir pan.).
• Taigi, šiu verslu planu igyvendinimui bus skirti
  3 5 metai.
• Priemones rengejai planuoja, kad po pirmuju 2 3
  metu bus ivertinama, ar igyvendinami verslo
  projektai yra sekmingi ir tenkina verslo plane
  užsibrežtus tikslus.
• Paaiškejus, kad projektas yra pasiekes 60 80
  verslo plane numatytu rodikliu, bus svarstomos
  galimybes del dalies paskolos negražinimo.

29
NACIONALINES PLETROS INSTITUTOJAUNIMO VERSLUMO
CENTRU KONCEPCIJOS ASPEKTAI

• Nacionalines pletros instituto Jaunimo verslumo
  centru koncepcijos tikslas apibrežti Anykšciu,
  Mažeikiu, Taurages ir Zarasu jaunimo verslumo
  centru veiklos ideja. Koncepcija apima jaunimo
  verslumo pletros pagrindima, socialines
  ekonomines padeties keturiuose rajonuose
  ivertinima, organizacijos Communicare sekmingos
  patirties aprašyma ir Nacionalines pletros
  instituto Jaunimo verslumo centru veiklos
  apibrežima.
• Jaunimo politikos priemone, ivardyta LR
  Vyriausybes programoje
• Valstybes ilgalaikes raidos strategijoje,
  Lietuvos ukio (ekonomikos) pletros iki 2015 m.
  ilgalaikeje strategijoje verslumas laikomas vienu
  pagrindiniu subalansuoto ekonomikos augimo ir
  regionu pletros veiksniu kartu su žiniomis,
  kapitalu ir darbo jega, taip pat ir darbo rinkos
  politikos priemone.
• Savivaldybiu lygmenyje jaunimo teisiu apsauga yra
  valstybine (perduota savivaldybems) funkcija.
• Todel kiekviena savivaldybe igyvendina priemones,
  orientuotas i darba su jaunimu priimtinais
  jaunimui metodais, kurie papildo švietimo,
  socialines apsaugos ir kitu sriciu veiksmus. Be
  to, Anykšciu, Mažeikiu, Taurages ir Zarasu
  savivaldybiu strateginiuose dokumentuose taip pat
  numatoma verslo pletra.

30
Jaunimo verslumo centrai

• Jaunimo verslumo centrai tai viešosios
  istaigos- Nacionalines pletros institutas skyriai
  Anykšciuose, Mažeikiuose, Taurageje ir Zarasuose.
  Jie veikia nuo 2006 m. Centrai veikloje taiko
  parengta jaunimo verslumo pletros metodika ir
  dirba pagal sukurtas darbo programas.
• Centru misija skatinti Anykšciu, Mažeikiu,
  Taurages ir Zarasu rajonuose gyvenancius jaunus
  žmones kurti aplinka pagal ju paciu
  isivaizdavima, tapti asmeniškai versliais ir
  aktyviai išnaudoti ju paciu ir bendruomenes
  galimybes.
• Centru veiklos kryptys
• Pagalba formuluoti verslo ideja/ gyvenimo tikslus
  ir imtis konkrecios veiklos.
• Pagalba verslo pletrai.
• Pagalba stažuotis, savanoriauti (taip pat ir
  užsienyje) ir kt., kas prisideda prie jauno
  žmogaus aktyvumo.
• Svarbiausios Jaunimo verslumo centru valdymo
  funkcijos yra viešinimo, veiklos finansavimo ir
  žmoniu ištekliu valdymo.
• Jaunimo verslumo centru tiksline grupe
• Jauni 16 30 m. amžiaus kaimišku Anykšciu,
  Mažeikiu, Taurages ir Zarasu rajonu gyventojai.
• Tikslines grupes pogrupiai pagal užimtumo pobudi
  Jauni bedarbiai ir socialines rizikos grupei
  priklausantis jaunimas, Jauni verslininkai,
  Samdomi darbuotojai ir kitas jaunimas, kurie nera
  galvoje apie savo verslo steigima.
• Tikslines grupes pogrupiai pagal
  motyvacijaNežinantys, kokios veiklos imtis,
  Norintys pradeti versla, Turintys savo versla ir
  siekiantys ji pletoti.

31
Nacionalines pletros institutas

• Nacionalines pletros instituto jaunimo verslumo
  pletros metodika
• Parengta atskiru dokumentu, paremta Švedijos
  organizacijos Communicare taikoma metodika
  neurolingvistinio programavimo pagrindu
• Verslumas traktuojamas placiaja prasme i
  rezultatus ir veiksma orientuota metodika
• Adaptuota darbui su jaunimu atsižvelgiant i jaunu
  žmoniu ypatumus.

32
Jaunimo verslumo centru potencialiu partneriu
tinklas

• Bendradarbiavimas su valstybiniu sektoriumi
  svarbus politiniam ir instituciniam testinumui
  užtikrinti ir pagristas Centru siekiu teikti
  paslaugas, atitinkancias šiu instituciju ir
  valstybes strateginius bei programinius
  prioritetus.
• Bendradarbiavimas vyks su savivaldybemis ir
  teritorinemis darbo biržomis, jaunimo darbo
  centrais ir verslo informacijos centrais, verslo
  inkubatoriais, Jaunimo reikalu departamentu prie
  SADM, igyvendinanciu jaunimo politika Lietuvoje,
  Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentura,
  administruojancia programos Jaunimasigyvendinima
  Lietuvoje ir kitomis istaigomis.
• Bendradarbiavimas su nevyriausybiu sektoriumi,
  tarp ju su Švedijos Communicare bei su kitomis
  organizacijomis, bus pagristas partneryste
  igyvendinant bendras iniciatyvas ir projektus,
  kurie atitinka verslumo centru veiklos kryptis.
  Tai gali buti jaunimo mainai, stažuotes,
  savanoriu siuntimas bei priemimas, mokymai,
  bendradarbiavimo tinklai ir panašiai.
• Verslo sektorius taip pat gali buti itraukiamas
  per projektus, siekiant išnaudoti verslininku
  žinias, tobulinti ju verslo valdymo igudžius,
  taip pat pritraukiant ju finansine ir nefinansine
  parama.
• Nors jaunimo verslumo centru veikla yra
  specifine, veikla bus siekiama vykdyti kartu su
  kitais socialiniais partneriais, kiek to
  reikalaus situacija.
• Centru veiklos ideja, jai pasiteisinus, gali buti
  perkeliama ir i kitas Lietuvos savivaldybes, taip
  pat i užsieni, pritaikant prie ten esanciu
  politiniu, teisiniu, socialiniu ir ekonominiu
  salygu. Esant poreikiui, veikla gali buti
  pletojama steigiant naujus centrus tose paciose
  savivaldybese.

33
Lietuvos pramonininku konfederacija

• TAI savarankiškas ir nepriklausomas nuo valdžios
  organu ir žinybu bei politiniu partiju viešasis
  juridinis asmuo, kurio teisine forma
  asociacija, savanoriškumo principu jungiantis LR
  ivairiu ukio šaku, regionu, kitu asocijuotu
  strukturu bei atskiru ukio subjektu juridinius
  asmenis.
• Pagrindiniai Konfederacijos tikslai ir
  uždaviniai  siekti ivairiu ukio šaku verslo
  salygu gerinimo, teikti Konfederacijos nariams
  pagalba ir kitas paslaugas, vykdant ukine ir
  komercine veikla, ja pletojant ir tobulinant,
  atstovauti Konfederacijos narius santykiuose su
  valstybines valdžios institucijomis,
  visuomeninemis, tarptautinemis ir kitomis
  organizacijomis bei asmenimis.
• 2.3. Savo tikslams ir uždaviniams igyvendinti
  Konfederacija vykdo šias funkcijas
• 2.3.1. vadovaujantis geranoriškumo ir tarpusavio
  supratimo principais koordinuoja, atstovauja ir
  gina savo nariu teises ir teisetus interesus
  santykiuose su valstybines valdžios ir valdymo
  organais, savivaldybemis, visuomeninemis ir
  tarptautinemis organizacijomis visais su ukine,
  komercine, socialine ir politine veikla
  susijusiais klausimais
• 2.3.2. skatina ukines ir komercines veiklos
  visose verslo srityse pletra bei nauju darbo
  vietu kurima
• 2.3.3. derina savo nariu veikla, formuojant
  bendra ju vystymosi ir tarptautinio ekonominio
  bei socialinio bendradarbiavimo strategija,
  atstovauja juos Lietuvos, užsienio šaliu bei
  tarptautinese institucijose, kuriu veikla yra
  susijusi su Konfederacijos nariu veikla
• 2.3.4. teikia pasiulymus Lietuvos Respublikos
  Seimui, Vyriausybei bei kitoms valstybinems
  institucijoms del verslo vystymo politikos
  ivairiose ukio šakose ir su tuo susietu teises
  aktu priemimo ar tobulinimo
• 2.3.5. teikia konsultacijas ir paslaugas visais
  verslo pletros, palaikymo, skatinimo klausimais,
  o taip pat informuoja šalies ir užsienio
  verslininkus apie Konfederacijos nariu veikla, ju
  teikiamas paslaugas ir kita

34
Profesines sajungos kaip darbuotoju teisiu ir
lygiu galimybiu igyvendinimo forma

• Teise jungtis i profesines sajungas yra
  itvirtinta Jungtiniu tautu visuotineje žmogaus
  teisiu deklaracijos 23(4) straipsnyje,
  Tarptautinio Ekonominiu, socialiniu ir kulturiniu
  teisiu pakto 8 straipsnyje, taip pat Tarptautines
  darbo organizacijos C87 ir C98 konvencijose.
• Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu
  konvencijos 11 straipsnis garantuoja susirinkimu
  ir asociacijos laisve ir taip pat apima teise
  jungtis i profesines sajungas, tad steigdami
  profesines sajungas darbuotojai naudojasi
  asociacijos laisve.
• Nacionaliniu lygmeniu teise jungtis i profesines
  sajungas yra garantuota LR Konstitucijos 50
  straipsnio, Darbo kodekso nuostatu ir Profesiniu
  sajungu istatymo.

35
Profesine sajunga yra savanoriška ir savarankiška
organizacija, atstovaujanti ir ginanti darbuotoju
darbo, profesines, ekonomines ir socialines
teises bei interesus. Veikia dviem lygmenimis
gina tiek pavieniu darbuotoju, tiek visu
darbuotoju kartu interesus. Ji veikia kaip
teisinis atstovas kolektyviniuose gincuose ir
derybose su darbdaviais ar darbdaviu
organizacijomis ji taip pat gali atstovauti
darbuotoja individualiame darbo gince.

• Profesine sajunga savo veikla iš esmes vykdo per
  renkamaji organa, t.y. per darbuotoju,
  priklausanciu profesinei sajungai, išrinktus
  kelis asmenius, kurie suformuoja profesines
  sajungos valdyba (ar panašu organa) ir
  kolektyviai priima sprendimus.
• Dali sprendimu profesineje sajungoje turi
  patvirtinti jos nariu dauguma, pavyzdžiui del
  streiko skelbimo.
• Pagrindinis profesines sajungos tikslas yra
  darbuotoju teisiu užtikrinimas. Šiam tikslui
  profesine sajunga turi keleta funkciju -
  darbdavio veiklos kontrole, teises aktu,
  reguliuojanciu darbo santykius, kokybes
  priežiura, kolektyviniu darbo sutarciu sudarymas.
  
• Ji taip pat gali veikti kaip lygiu galimybiu
  garantas. LR lygiu galimybiu istatymas itvirtina
  lygiu galimybiu principa darbo sferoje. Profesine
  sajunga, kontroliuodama, kad darbdavys laikytusi
  istatymu, taip pat prižiuri, kad nebutu
  pažeidžiamos lygios galimybes darbe.
• Profesiniu sajungu istatymas ir Darbo kodeksas
  numato eile profesines sajungos teisiu, kurios
  padeda jai igyvendinti savo funkcijas.

36

• Profesine sajunga atstovauja darbuotojus
  kolektyviniuose gincuose ir taip pat gali
  atstovauti darbuotojus individualiuose darbo
  gincuose ( LR Profesiniu sajungu ist. 22 str.).
  Profesines sajungos teisininkas gali atstovauti
  darbuotojus teismuose, apribojimai tokiam
  atstovavimui taikomi tik kasacineje teismo
  instancijoje šioje instancijoje atstovauti
  šalims gali tik advokatas (CPK 354 str.).
  Profesine sajunga turi teise savo iniciatyva
  skusti teismui darbdavio sprendima ar veiksma,
  kai jis prieštarauja teises normoms, sutartims ar
  pažeidžia atstovaujamoasmens teises (DK 22 str.).
• Istatymo 14 straipnis leidžia profesinei sajungai
  pasiulyti valstybes institucijoms teises aktu,
  reguliuojanciu darbo, socialinius ir ekonominius
  klausimus pakeitimus, tais atvejais, kai
  darbuotoju teises ir interesai nera pakankamai
  apsaugoti. Turedamos tokias teises, profesines
  sajungos gali efektyviau ginti darbuotoju teises
  nei patys darbuotojai individualiai.
• Darbo kodekso 23 straipsnis nustato pareiga
  darbdaviui netrukdyti profesines sajungos
  veiklai, konsultuotis su profesine sajunga
  darbuotojus liecianciais klausimais, o tam
  tikrais atvejais ir gauti jos pritarima tam
  tikram sprendimui, gautus pasiulymus iš
  profesines sajungos išnagrineti ir i juos
  motyvuotai atsakyti
• Labai svarbu yra atkreipti demesi i tai, jog
  profesine sajunga kolektyviniuose darbo
  santykiuose (tai yra, kai darbuotojai veikia kaip
  viena šalis, o darbdavys kaip kita šalis)
  atstovauja visus tos imones, pramones šakos,
  teritorijos darbuotojus, nepriklausomai nuo to,
  ar jie yra profesines sajungos nariais. Jei
  profesine sajunga sudarys kolektyvine sutarti su
  darbdaviu, ši kolektyvine sutartis bus privaloma
  ir tiems darbuotojams, kurie nera profesines
  sajungos nariais

37
ŽMOGAUS TEISIU STEBEJIMO INSTITUTAS, ROMU
DISKRIMINACIJA UŽIMTUMO SRITYJE(Projekta remia
Karališkoji Nyderlandu ambasada)

• Pranešimas yra Žmogaus teisiu stebejimo instituto
  (ŽTSI) vykdomo ir Nyderlandu ambasados Lietuvoje
  remiamo projekto Romu teises dalis.
• 2005 m. kovo men. ŽTSI parenge romu padeties
  apžvalga, o susiburusi teisininku grupe pradejo
  teikti romu bendruomenes nariams teisines
• konsultacijas ir pagalba.
• Didesne dalis faktiniu duomenu pranešimui buvo
  surinkta 2005 m. kovo-rugsejo menesiais teikiant
  teisine pagalba Romu visuomenes centre Vilniuje
  Kirtimu gyvenvieteje, kurioje jau kelis
  dešimtmecius gyvena dauguma iš apie 900 Vilniaus
  romu.
• Taip pat buvo apklausiami darbdaviai. Surinktus
  duomenis išanalizavo ŽTSI ekspertai
  bendradarbiaudami su Romu visuomenes centru,
  Europos romu teisiu centru, Socialiniu tyrimu
  institutu bei romuvisuomeninemis organizacijomis.
• Tyrimo apie Vilniaus apylinkiu romus duomenimis,
  apie 50 proc. vyru ir 70 proc. moteru
• romu šeimose nenurode savo darbines veiklos, o
  save apibudino kaip niekur nedirbancius. Tik
  7proc. nurode, kad turi profesija.
• Iš turinciu nepastovios darbines veiklos, 25
  proc. vyru nurode darba turguje, 16,5 proc.
• individualia veikla. Apie 40 proc. minejo, kad
  nera darbo dalis moteru sake (20 proc.),
  nedirbancios todel, kad augina vaikus.
• (2001 m. antrojoje puseje Tautiniu mažumu ir
  išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos
  Vyriausybesužsakymu buvo atlikta romu apklausa
  Kirtimuose ir kai kuriose kitose vietose šalia
  Vilniaus. Tyrima atliko Darbo ir socialiniu
  tyrimu institutas).

38
Romu diskriminacijos apraiškos Lietuvos darbo
rinkoje

• Romams sunku konkuruoti darbo rinkoje vienodomis
  salygomis su kitais asmenimis del itin neigiamo
  visuomenes požiurio i juos. Dažnai i romus
  žiurima kaip i potencialius nusikaltelius.
• Socialiniu tyrimu instituto Etniniu tyrimu centro
  duomenimis, kiekvienais metais neigiamas požiuris
  i romus dideja. Vis didesnis procentas žmoniu
  nenoretu kaimynysteje gyventi su romais taip
  1990 m. pareiške 59 proc., 1999 m.- 62 proc., o
  2005 m.- jau 77 proc. apklaustuju. 68 proc.
  apklaustuju nurode, kad per pastaruosius 15 metu
  požiuris i romus pablogejo arba labai
  pablogejo tik 17,5 proc. teige, jog požiuris i
  romus pagerejo arba labai pagerejo, o 15 proc.
  neturejo nuomones.
• Lyginant su kitomis marginalinemis grupemis,
  požiuris i romus pablogejo labiausiai. Tiketina,
  kad daug reikšmes tam turejo neigiamus
  stereotipus atkartojanti žiniasklaida, retai
  išklausanti ir pateikianti paciu romu nuomone.
• Romai dažnai susiduria su rasiniais prietarais iš
  darbdavio puses. Ieškantis darbuotojo darbdavys
  ar vykdantis atranka tarpininkas, nematydamas
  asmens, atrenka besikreipianti roma ir
  pasikvieciapokalbiui, taciau pamates, kad jis
  romas - atsisako priimti ji i darba. Šio
  pranešimo autoriai buvoinformuoti apie kelis
  atvejus, kuomet buvo atsisakyta priimti i darba
  pretendenta butent del romams budingos išvaizdos.
  Visais atvejais darbams, del kuriu buvo kreiptasi
  - siuvejos, statybininko, indu plovejos -
  specialaus pasirengimo nereikejo.

39
Romu diskriminacijos apraiškos Lietuvos darbo
rinkoje

• Visais šiais atvejais i darba pretendave romai
  atitiko visus darbdavio iškeltus reikalavimus del
  profesiniu gebejimu. Taciau ju lukesciu neatitiko
  tautybe ji darbdaviams akivaizdžiai pasirode
  netinkama.
• Toks subjektyvus nusistatymas ir samoningas
  stereotipiškos nuostatos laikymasis nepriimti i
  darba romo, nors jis ir atitinka konkreciam
  darbui keliamus reikalavimus, yra akivaizdus
  rasines diskriminacijos pavyzdys, pažeidžiantis
  ne tik Lygiu galimybiu istatyma, bet ir LR
  Konstitucijos 29 straipsnio 2 dali, kurioje
  deklaruojama, jog žmogaus teisiu negalima varžyti
  ir teikti jam privilegiju del jo lyties, rases,
  tautybes, kalbos, kilmes, socialines padeties,
  tikejimo, isitikinimu ar pažiuru pagrindu.
• Šie ir panašus atsisakymai priimti i darba taip
  patpažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos
  48 straipsnio 1 dali, kurioje teigiama, kad
  kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darba
  bei versla. Ši teise taip pat itvirtinta ir
  Lietuvos Respublikos darbo kodekse

40
KOORDINUOJANCIOS INSTITUCIJOS INFORMACIJA APIE
TARPINSTITUCINES PROGRAMOS IGYVENDINIMA PAGAL
GAUTA INFORMACIJA PER 2009 m. atask. laikot.
Nacionaline žmoniu su negalia socialines
integracijos 2003 - 2012 metu programa
Neigaliuju reikalu departamentas prie Socialines
apsaugos ir darboministerijos

• Tarpinstitucines progamos tikslas (-ai) Siekti
  efektyvios socialines apsaugos bei užtikrinti
  socialiai pažeidžiamu gyventoju grupiu socialine
  integracija.
• Užimtumas- Kai kurios priemones
• SVV (SVV taryba Ukio ministerijos ir Lietuvos
  smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos susitarimo
  memorandumas del verslo konsultavimo, paramos ir
  eksporto skatinimo bei remimo sistemos
  optimizavimo.
• salygu analizes ir tyrimu bei verslo informacijos
  sklaidos organizavimas ir remimas, verslumas ir
  remimas, verslumos katinimo kampaniju ir programu
  rengimas, igyvendinimas ir remimas
• Verslo inkubatoriu, informacijos centru ir kitu
  paramos verslui istaigu steigimo, kurimo, pletros
  išlaidu ir išlaidu, susijusiu su viešuju paslaugu
  teikimu SVV subjektams, finansavimas,
• reorganizavimo (likvidavimo) išlaidu dengimas
• Paskolu teikimas (vykdoma per INVEGA)
• Vertinimo kriterius ES strukturines paramos
  lešomis paremtu finansines inžinerijos projektu
  skaicius per metus

41
IŠVADOS

• Lietuvos profesiniu sajungu organizacijos vis dar
  pernelyg silpnos, kad butu reikiama atsvara
  darbdaviu organizacijoms ir inicijuotu socialini
  dialoga. Profesines sajungos suinteresuotos
  socialinio dialogo pletra ir kolektyviniu
  sutarciu pasirašymu. Šakos kolektyvines sutartys
  socialinio dialogo darbo santykiu klausimu
  pagrindas kol kas tik užuomazgoje.
• Iki šiol neidiegta pažangi ir nuosekli dvišale
  socialinio dialogo struktura, todel Trišalis
  susitarimas vykdomas nenuosekliai, ypac tie jo
  punktai, kurie susije su derybomis ir šakos
  lygmens dvišalemis sutartimis.
• Socialiniai partneriai neaktyviai isitraukia i
  socialini dialoga regionuose, taigi profesiniu
  sajungu nacionaliniai susivienijimai numato
  steigti socialinio dialogo koordinavimo centrus
  (profesiniu sajungu nacionaliniu susivienijimu
  strukturinius padalinius arba naujus juridinius
  asmenis (viešasias istaigas) apskrityse ir
  savivaldybese.
• Truksta jaunimo itraukimo i aktyvia darbo rinka
  ir verslumo skatinimo centru regionuose, taip pat
  isteigtuju aktyvaus darbo.
• Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 20072011
  metu programoje numatyti uždaviniai igyvendinami
  vangiai, ja vykdanciu instituciju veiklos
  priemones dažnai nepasiekia suinteresuotu
  asmenu.
• Visuomenei truksta informatyvumo del galimybes
  pasinaudoti ivairiu užimtumo ir verslumo
  skatinimo vykdomu projektu priemonemis (pvz.
  Verslumo skatinimo fondas , INVEGA veiklos ir kt.
  )