Dia 1

1
Tegul kalbes lietus...
Egle Miliušyte-Brazdžiune
2
Tegul kalbes lietus, kada nesikalba, Tegul kalbes
ne žodžiais, o lašais,
3
Kai tarp saves du žmones nesusikalba, Belieka
pasikliauti pranašais.
4
Gerai ar negerai, tik Dievas žino, Laukimo skonis
visuomet kartus.
5
Štai ir lietus i vakara nurimo Ir laikas i ana
nepanašus.
6
Nustojo metai garbint savo tiesa Ir pasiklydo
maišaty kitu,
7
Prarasdami palaiminta pavesi Iš nauja laika
lemianciu ženklu.
8
Tegul pasikalba likimo paukšciai Tarp žemes ir
dangaus tokia erdve,
9
O jos plotmej tokie skirtingi aukšciai
Ir nenusidevejusi derme.
10
Tegul už mus kalbes visi, kas moka Širdim,
žodžiu, akim ar juslemis,
11
Arba tyla, kuria gerai suvokia, Kuri nedužta ties
netektimis.