El.verslo technine ir programine iranga

1
El.verslo technine ir programine iranga
2
El. verslo programine iranga

• Apima programinius irankius ir produktus
  naudojamus sukurti, paleisti ir valdyti el.
  verslo taikomuosius uždavinius.
• Kurimo irankiai ir komponentai naudojami el.
  verslo taikomiesiems uždaviniams kurti.
• Taikomuju uždaviniu serveriu programine iranga
  naudojama el. verslo taikomiesiems uždaviniams
  paleisti. Serveriai turi galimybes nuo paprastu
  tinklalapiu publikavimo iki organizacijos
  transakciju vykdymo.
• Tinklo apsaugos ir valdymo programine iranga
  naudojama el. verslo taikomuju uždaviniu
  operacijas apsaugoti ir efektyviai jas valdyti.
• El. verslo taikomiesiems uždaviniams vykdyti
  naudojama daug ivairiu platformu

3
El. verslo programine iranga
4
Kurimo irankiai ir komponentai (Kurimas)

• Programuotojams
• Darbo grupes dizaineriams
• Internetiniu taikomuju uždaviniu kurejams
• Komponentai
• Pakartotino naudojimo verslo komponentai
  pagreitina el. verslo taik. užd. sukurima.
  Komponentai sumažina kurimo laika ir sanaudas.

5
Taikomuju uždaviniu serveriu programine iranga
(Paleidimas)

• Bendradarbiavimas
• Transakcijos
• Duomenys
• Integracija

6
Tinklo apsaugos ir sistemos valdymo programine
iranga (Valdymas)

• Išdestymas
• Sujungimas
• Saugumas
• Valdymas

7
El. verslo sprendimo architektura

• Dažniausiai naudojama loginis 3-ju lygiu
  apdorojimo sistemos modelis. T.y. loginis bet
  nebutinai fizinis procesu suskaidymas. Šis
  modelis skirtas aptarnauti klientus naudojant
  internetinius taik. užd. ir mažu bei vidutiniu
  imoniu serverius.

8
El. verslo sprendimo architektura

• Tipine 3-ju lygiu architektura susideda iš
• Kliento lygio, kuriame yra pateikiama
  informacija, programuojamas tik informacijos
  pateikimas (iskaitant vartotojo grafine sasaja)
  ir teikiamos užklausos internetiniams
  taikomiesiems uždaviniams per interneto naršykle.
• Interneto taikomuju uždaviniu serveriai, kuriuose
  yra vykdomi el. verslo taikomieji uždaviniai ir
  ju rezultatas pateikiamas klientui. Šiuose
  serveriuose vykdomi procesai kontroliuojantys
  duomenu rašyma ir skaityma i/iš organizacijos
  duomenu bazes.
• Serveriai, kurie aprupina saugomais duomenimis ir
  transakciniais taikomaisiais uždaviniais
  naudojamais interneto taik.užd. serverio
  procesuose
• Programiniai elementai, esantys šiuose 3
  loginiuose lygiuose yra sujungti standartiniais
  protokolais, servisais ir programinemis jungtimis.

9
El. verslo projektavimo ir diegimo aplinka
10

• Kad butu priimtas optimalus sprendimas
  projektuotojai turi išspresti du pagrindinius
  uždavinius kiekvienam blokui
• Nuspresti, kas turi buti ivykdyta (padaryta),
  surasti trukdžius ir tinkama sprendima, pasiulyti
  kaip sprendimas turi buti igyvendintas
• Nustatyti žinomus kelius ar produktus kiekvienam
  loginiam blokui.

11
Klientas

• Liesas klientas.
• Nedaug arba išvis nevykdomos programos kliento
  dalyje, atitinkamai nedaug programines irangos
  idiegiama klientineje dalyje.
• Programos yra vykdomos serveryje ir dinamiškai
  persiunciamos tik jei prisireikia klientui.
• Klientas gali buti ir nešiojamas irenginys kaip
  PDA, tinklo kompiuteriai, mobilus telefonai ir kt.

12
Tinklas

• Tinklo infrastruktura yra visos architekturos
  platforma.
• Apima servisus, kurie yra standartiniai
• TCP/IP ir tinklo servisus. Dinamiškai
  priskiriamas IP adresas, kai irenginys
  prisijungia arba atsijungia nuo tinklo
• Saugumo servisai Viešo rakto technologija, kuri
  naudojama vartotojo identifikacijai ir
  autentifikacijai, priejimo kontrolei,
  konfidencialumui
• Katalogu servisai (directory) fiksuoti
  vartotojus, servisus ir resursus tinkle.
• Failu ir spausdinimo servisus.

13
Internetiniu taikomuju uždaviniu serveriai

• Internetiniu taik. užd. serveriai yra taikomuju
  uždaviniu verslo logikos vykdymo aplinka.
• Web TU serveriai turi 2 pagrindinius blokus
• Taikomuju užd. vykdymo aplinka (Application
  logic)
• Taik. užd. kurimo irankiai (Application
  Development Tools)
• Taikomuju užd. vykdymo aplinka yra sukurta iš
  komponentu
• Enterprise JavaBeans (EJB)
• Servlets
• Java Server Pages (JSP)
• Common Gateway Interface (CGI) programu.

14
Organizacijos duomenys ir taik. uždaviniai

• Yra pagrindine interneto taikomuju uždaviniu
  modelio dalis, nes jos yra imones investicijos i
  informacines technologijas.

15
Jungtys

• Kokios organizacijos sistemos, taikomieji
  uždaviniai, duomenys reikalingi el. verslo
  taikomiesiems uždaviniams
• Kaip duomenys perduodami tarp skirtingu sistemu
• Ar reikalingas sinchroninis ar asinchroninis
  priejimas prie organizacijos duomenu

16
Jungciu tipai

• Žinutes
• JDBC/ODBC
• Duomenu baziu kreipiniai
• Paprastoji sasaja.
• Nutolusiu proceduru kreipiniai (Remote Procedure
  Calls)
• Pokalbis.

17
Sistemos valdymas

• Valdymas nuo idiegimo ir konfiguravimo iki jos
  darbo stebejimo.
• Reagavimas i problemas, programines irangos
  platinimas, atnaujinimas, stebejimas, problemu
  šalinimas.
• Geriau sukurti bandomuosius tinklalapius, o po to
  talpinti i interneta kartu su sistemos valdymo
  irankiais.

18
Saugumas

• Vartotojo autentifikavimas
• Kodavimo servisai
• Ugniasienes (Firewall)
• Virtualus privatus tinklai

19
Tinklu tipai

• Internetas pasaulinis kompiuteriu tinklas
• Intranetas- organizacijos vidinis tinklas
  sukurtas naudojant IP technologijas.
• Ekstranetas, kai kelios organizacijos dalinasi
  savo tinklais ir apjungia i viena tinkla.
  Ekstranetas naudojamas SCM.

Tinklu tipas Priejimas prie tinklo Tipiškas vartotojas Informacijos tipas
Internetas Viešas, be apribojimu Bet kuris vartotojas, turintis prisijungima prie interneto ar vietinio tinklo (LAN) Bendra, vieša, reklamine
Intranetas Privatus ir apribotas Tik autorizuoti vartotojai ir asmenys Specifine, susijusi su organizacija
Ekstranetas Privatus Autorizuotos grupes iš bendradarbiaujanciu kompaniju Informacija, kuria dalinasi autorizuotos bendradarbiavimo grupes
20
TCP/IP

• Transmition Control Protocol and Iternet Protocol
  (TCP/IP). Šie protokolai priklauso šeimai, kitaip
  vadinamu TCP/IP rinkiniu (suite)
• Šie protokolai leidžia duomenis siusti internetu
  , Suteikia beveik visus galimus servisus
  šiandieniniam tinklo (net) naršytojui el. pašto
  perdavimas, bylu perdavimas, USENET naujienu
  pristatymas, priejimas prie Webo.
• Yra kelios klases
• Tinklo lygio protokolai valdo duomenu
  persiuntimo mechanizma. Vartotojai nemato. Pvz.
  IP. Informacija siunciama paketais, kuriems
  reikia ivairios informacijos.
• Programinio lygio protokolai, Vartotojas juos
  mato. Pvz. FTP. Matomas persiunciamos inf. kiekis
• Operuojama protokolo steku

21
(No Transcript)
22

• LDAP Lightwiegth Directory Access Protocol
• Informacija saugoma tam tikrose saugyklose iš kur
  gaunama buvimo vietos informacija, tokia kaip
  duomenys, resursai, adresai ir pan. Talpyklos
  vadinamos direktorijomis. Informacija butu sunku
  gauti be šiu direktoriju ir komunikavimo
  paskirstytose sistemose butu neimanomas.
  Direktorijose saugoma vartotoju informacija,
  resursu lokacija ir pan. Gamintojai saugo kokia
  nori. Standartas X.500.
• Internet Inter-ORB Protocol (IIOP)
• Objektinio programavimo protokolas suteikiantis
  galimybe paskirstytoms programoms parašytoms
  skirtingomis kalbomis komunikuoti internete. IIOP
  yra dalis CORBAos (Common Object Request Broker
  Architecture)
• File Transfer Protocol (FTP)
• Standartinis budas persiusti failus iš vienos
  sistemos i kita.
• Networks News Transfer Protocol (NNTP)
• Priejimas prie naujienu servisu bendrai vadinamu
  USENET naujienomis.

23

• Post Office Protocol (POP3)
• Žinutes saugomos vienoje žinuteje. Vartotojo
  agentai gali parsiusti arba ištrinti žinutes.
• Internet Message Access Protocol (IMAP)
• El. žinuciu protokolas su kliento ir serverio
  funkcijomis. Žinutes saugomos serveryje, ju
  kopijos siunciamos klientui.
• Simple Mail Transfer Protocol (SMTP)
• El. laišku siuntimas
• Telnet
• Vieno mazgo (hosto) programa gali prieiti prie
  kito mazgo (hosto) resursu.
• Secure Socket Layer (SSL)
• Sukurti privatu kanala tarp komunikuojanciu
  programu, kurios užtikrintu duomenu privatuma,
  partneriu autentifikavima ir integraluma.

24
Svarbiausios paties interneto priemones

• Žiniatinklis (World Wide Web)
• Elektroninis paštas
• FTP (File Transfer Protocol)
• Naujienos (News)

25
Žiniatinklis

• Žiniatinklis (Wrold Wide Web) yra sistema,
  leidžianti kreiptis i interneto laikmenas, gauti
  informacijos, pasikeisti duomenimis ir t.t.
• Sistema susideda iš
• Žiniatinklio serverio kompiuteriu ir programines
  irangos, kurie saugo ir leidžia siusti duomenis
  kitiems, kurie išsiunte užklausa (paklausima)
  informacijos per interneta
• Žiniatinklio naršykles programines irangos,
  vykdancios per kliento kompiuteri informacijos
  užklausa žiniatinklio serveriui ir
  atvaizduojancios informacija taip, kaip ji
  nurodyta duomenu rinkmenoje.

26

• Pagrindiniai techniniai žiniatinklio komponentai
  yra
• Tinklo resursu identifikatoriai, nustatantys
  interneto resursus (pvz., tinklalapi, paveiksla,
  vaizdo iraša, programa, paslauga, elektroninio
  pašto dežute) Universalusis resursu
  identifikatorius (Uniform Resource Identifier,
  URI).
• Formatai. Duomenu formato specifikacijos,
  sukurtos mainams tarp sistemos agentu. Tai apima
  keleta duomenu formatu, naudojamu atskirai arba
  derinant (pvz., HTML, XHTML, Xlink, RDF ir t.t.),
  taip pat technologijas, kurias naudojant kuriami
  naujieji duomenu formatai (XML schemos).
• Protokolai, naudojami vykdant informacijos mainus
  tarp agentu (pvz., HTTP, SMTP ir kt.).

27
Tinklalapiai

• Elektroniniai dokumentai, esantys žiniatinklyje,
  kuriuos galima peržiureti internete naudojantis
  naršykle
• Pagal pateikta informacija ir jos tiekejus
  tinklalapius galima skirstyti
• Imoniu, ju veiklos, gaminiu pristatymai
• Moksliniu istaigu, draugiju, bendruomeniu,
  vyriausybes tinklalapiai
• Kulturiniai tinklalapiai
• Pramoginiai tinklalapiai
• Moksliniu darbu, referatu tinklalapiai
• Enciklopediniu duomenu tinklalapiai
• Projektu pristatymai
• Informaciniai tinklalapiai
• Spaudiniu, periodiniu leidiniu tinklalpiai
• Asmeniniai tinklalapiai
• Visuomeniniai ir bendravimo tinklalapiai
• Judejimo reguliavimo tinklalapiai

28
Žiniatinklio naršykles

• Palaiko HTML, DHTML, JavaScripta ir Java. Gali
  buti idiegtos papildomos technologijos kaip
  Macromedia Flash, RealPlayer ir pan.

29
Hypertext Markup Language (HTML)

• Yra dokumentu nuorodu kalba, kuri turi hiper
  nuorodas, turi tagus paprastu formu kontrolei.
  HTML vartotojai yra HTML naršykles. HTML kalba
  apibrežiamos vartotojo sasajos elementai tekstas
  ivairiais šriftais ir spalva, sarašus, lenteles,
  paveikslus ir formas.

30
HTML pavyzdys

• lthtmlgt
• ltheadgt
• ltmeta http-equiv"Content-Language" content"lt"gt
• ltmeta http-equiv"Content-Type"
  content"text/html charsetwindows-1257"gt
• lttitlegtStudentu sarašaslt/titlegt
• lt/headgt
• ltbody bgcolor"BBDDFF" text"0000FF"gt
• lth1gtStudentu sarašaslt/h1gt
• ltpgtltbgtltfont size"3" face"Arial"
  color"008000"gt1. Jonas Jonaitislt/fontgtlt/bgtlt/pgt
• ltpgtltbgtltfont size"3" face"Arial"
  color"008000"gt2. Ona Onaitytelt/fontgtlt/bgtlt/pgt
• ltpgtltbgtltfont size"3" face"Arial"
  color"008000"gt3. Petras Petraitislt/fontgtlt/bgtlt/pgt
  
• lt/bodygt
• lt/htmlgt

31
Dynamic HTML (DHTML)

• Lankstesnis projektuojant ir rodant vartotojai
  sasaja. DHTML turi Cascading Style Sheet (CSS),
  kuris apibrežia skirtingus šriftus, paraštes,
  tarpus tarp eiluciu ir pan. Ivairioms rodomoms
  sritims.
• Naudoja absoliutines koordinates. Gali naudoti
  skriptu rašymo kalbas (JavaScript) HTML puslapio
  kontrolei.
• Trukumas skirtingos naršykles nevienodai
  traktuoja skriptus. MS Explorer palaiko
  JavaScriot ir VBScript, Netscape tik JavaScript.

32
Extensible Markup Language (XML)

• Aprašo savo nuorodu kalba tegais specifikuotais
  Document Type Definition (DTD) byloje. Naudojamas
  turiniui strukturizuoti. Turinys gali buti
  transformuojamas i kita turini naudojant
  Extensible Stylesheet Language (XSL).
• HTML skirtas tik peržiurai. XML gali apibrežto
  savo tegus, kurie bus suprantami kitoms
  programoms.
• XML tegai aprašo duomenu logine struktura, kuri
  gali buti interpretuojama ir naudojama ivairiais
  budais ir programomis.
• XML ir XSL gali buti naudojami serverio puseje,
  formuojant puslapio turine ivairiems klientams.
  XML taip pat naudojamas žinuciu turiniui tarp
  keliu serveriu specifikuoti B2B jungtims.

33
Slapukai (Cookies)

• Serverio taikomieji uždaviniai saugo pastovius
  duomenis kliente. Gali buti naudojami slapukai
  saugoti ir gauti informacija susijungiant su
  kliento puse.
• Saugojamas tik tekstas
• Gali buti prieinamas tik tam puslapiui, kuris
  sukure. Vienas puslapis gali sukurti viena
  slapuka.

34

• Kliento ir serverio saveikavimo požiuriu
  skiriami
• statiniai dokumentai,
• dinaminiai dokumentai.
• Statiniai dokumentai yra paprastai perkeliami iš
  tinklo serverio i kliento sistema ir atidaromi
  vartotojui. Statiniu dokumentu duomenys negali
  buti ištrinami, papildyti ar kitaip pakeisti.
  Taciau galimos sasajos su kitais dokumentais per
  nuorodas.
• Dinaminiai dokumentai , skirtingai nuo statiniu
  dokumentu, gali buti pergeneruojami serveryje
  pagal kliento pareikalavima ir užduotus
  parametrus. Gali buti, kad dinaminiai dokumentai
  serveryje paprastai neegzistuoja jie generuojami
  kliento prašymu, naudojant informacija iš duomenu
  baziu, vaizdo bylu ir techniniu sistemu. Tokie
  dokumentai yra generuojami serveryje. Kai jie
  sukuriami, dažnai perkeliami tiesiogiai pas
  klienta neišsaugant ju serveryje. Taip
  igyvendinamas interaktyvus bendravimas tarp
  serverio ir kliento.

35
Dinaminiu dokumentu kurimas

• Dinaminiai dokumentai yra generuojami
  žiniatinklio serveriui iškvieciant tinklu sasajos
  programas

36
CGI

• Tradicinis budas papildant tinklo serverio
  funkcionaluma yra bendros tinklo sasajos (Common
  Gateway Interface, CGI) naudojimas.
• CGI yra nuo kalbos nepriklausoma sasaja, kuri
  leidžia serveryje pradeti vykdyti išorini
  procesa, ji aktyvuojant iš kliento puses.
  Išorinis procesas gali gauti pareikalauta
  informacija. Informacijos pareikalavimas yra
  pateikiamas aplinkos kintamaisiais, komandine
  eilute ar iprasto ivedimo srautu. Išorinis
  procesas taip pat suformuoja atsakyma ir užrašo
  ji standartiniu išvedimo srautu.
• Dauguma scenarijaus kalbu atsakymo duomenis
  generuoja i nauja tinklalapi ir pateikia ji
  klientui interneto naršykleje.

37
CGI apribojimai

• Tradicineje CGI aplinkoje tinklo serveris sukuria
  nauja procesa kiekviena karta, kai klientas
  pareikalauja CGI programos.
• CGI programa tarp pareikalavimu negali buti
  saugojama atmintyje. Kiekvieno pareikalavimo
  atveju CGI programa užkraunama i atminti iš
  naujo.
• CGI programas palaiko daug ivairiu tinklo
  serveriu, taciau pacios CGI programos nera
  patogios perkeliant jas iš vienos platformos i
  kita. Norint gerai suprojektuoti sistema, reikia
  sukurti geros kokybes perkeliamas CGI programas.

38
Programavimas kliento dalyje

• Programos koda susieja su tinklalapiu, kuri
  parsiuncia kliento interneto naršykle. Ši
  programa yra instaliuojama ir paleidžiama kliento
  puseje.
• Budai yra
• Applet nedideles sistemines programos,
  naudojamos kitoje sistemoje, ir
• JavaScript.

39
Applet

• Applet programos yra Java kalba sukurtos
  programos, kurios yra itraukiamos i tinklalapi ir
  vykdomos kliento puseje.
• Tokia programa yra nusiunciama kartu su
  tinklalapiu vartotojui.
• Kai tik naršykle, palaikanti Applet programas,
  parsiuncia žiniatinklio dokumenta, Applet
  pateikia rezultatus iš anksto numatytoje
  dokumento pozicijoje.
• Del saugos problemu Applet programoms,
  parsisiustoms per interneta, yra uždrausta
• skaityti ir rašyti i bylas, esancias kliento
  sistemoje,
• sukurti tinklo jungtis, išskyrus i sukurusio
  Applet programa serveri.
• uždrausta paleisti vykdyti kitas programas
  kliento dalyje.
• neleidžiama užkrauti kompiuterines bibliotekas
  arba apibrežti vietiniu metodu iškvietimus.

40
JavaScript

• JavaScript sakiniai yra tiesiogiai iterpiami i
  HTML koda.
• Šis kodas saveikauja su naršykle, skirtingai nuo
  Applet programu, kur kodas yra saugojamas
  serveryje.
• JavaScript kodas susiejamas per HTML žymeklius,
  atsiunciamas klientui kartu su tinklalapiui ir
  vykdomas kliento naršykleje.
• JavaScript turi daugybe savybiu, tarp ju ir
  tradicinius duomenu tipus bei operatorius,
  masyvus, valdymo strukturas, funkcijas ir
  galimybe naudojant technologija dinamini HTML
  (DHTML) saveikauti su elementais, kuriais
  sukuriamas tinklalapis. Taip galima prieiti prie
  HTML formos elementu arba pakeisti teksto
  elemento vaizda.

41
Programavimas serverio dalyje

• Programa yra saugojama žiniatinklio serveryje ir
  jame vykdoma, kai reikia atlikti koki nors
  veiksma, pavyzdžiui, reikia gauti tinklalapi.
• Budai
• CGI
• JSP
• Servlet
• PHP
• ASP

42
Java Servlet

• Servlet tai yra Java kodo moduliai, vykdomi
  serverio sistemoje, naudojami atsakyti i kliento
  pareikalavimus. Java Servlet yra Java
  komponentas, esantis Java palaikanciame
  žiniatinklio serveryje.
• Java Servlet gali gauti pareikalavimus, apdoroti
  juos ir nusiusti atsakyma.
• Jei Java Servlet iškvieciami per HTTP, atsakymas
  paprastai yra HTML srautas.
• Servlet yra irašoma i atminti viena karta
  taikomuju uždaviniu serveryje. Kartotinius
  pareikalavimus ji gali aptarnauti lygiagreciai
  naudodama gijas.
• Naudojant Java Servlet, kaip modeli programavimo
  serverio dalyje, kurejai turi galimybe prieiti
  prie visu Java API (Application Programming
  Interface).

43
Java Servlet

• Java Servlet yra naudojamos šiais tikslais
• Duomenu, pateiktu HTML forma, apdorojimas ir
  (arba) saugojimas
• Dinaminio turinio sukurimas, pavyzdžiui, duomenu
  bazes pareikalavimo rezultatu pateikimas kliento
  taikomajam uždaviniui
• Informacijos apie busena, nepriklausancia HTTP,
  valdymas. Paprastai kliento-serverio ryšio busena
  negali buti prižiurima per skirtingas
  pareikalavimo-atsakymo poras. Taciau informacija
  apie sesija, per kuria buvo atliktas koks nors
  veiksmas, gali buti kontroliuojama naudojant Java
  Servlet programas, pavyzdžiui, elektronines
  parduotuves pirkimo vežimeliu sistema, kuri
  kontroliuoja virtualius parduotuves pirkimo
  vežimelius lygiagretiems klientams ir susieja
  kiekviena pareikalavima su teisingu klientu.

44
Java Servlet

• Java Servlet yra nepriklausomi nuo serverio ir
  platformos.

45
Servletai

• import javax.servlet.
• import javax.servlet.http.
• import java.io.
• public class HelloWWW extends HttpServlet
• //
• // doGet( HttpServletRequest req,
  HttpServletResponse resp )
• //
• public void doGet( HttpServletRequest request,
  
• HttpServletResponse response )
• throws ServletException, IOException
• response.setContentType("text/html")
• PrinterWrite out response.getWriter()
• String docType
• "lt! DOCTYPE HTML PUBLIC \" -//W3C//DTD HTML 4.0
  "
• "Transitional //EN\" gt\n"
• out.println (docType

46
JSP

• JavaServer Pages yra technologija, leidžianti
  dinamiškai generuoti HTML, XML, ar kito tipo
  puslapius. Ši technologija suteikia galimybe i
  statini puslapi iterpti Java koda ir kita
  dinamini turini.
• JSP puslapyje kaitaliojasi iprastine HTML kalba
  parašyti fragmentai bei java kalba parašytos
  sekcijos.
• Išbaigta JSP sintakse leidžia kurejams iterpti
  sudetingus Java kodo fragmentus i HTML,
  deklaruoti kintamuosius dydžius, sukurti metodus
  arba itakoti koda, kuri sugeneravo JSP
  kompiliatorius.

47
JSP
48
JSP Java Server Pages

• lt!DOCTYPE HTML PUBLIC "-//W3C//DTD HTML 4.0
  Transitional //EN"gt
• ltHTMLgt
• ltHEADgt
• ltTITLEgt JSP Expressions lt/TITLEgt
• lt/HEADgt
• lt/BODYgt
• ltULgt
• ltLIgt Current time lt new java.util.Date() gt
• ltLIgt Your hostname lt request.getRemoteHost
  () gt
• ltLIgt Your session ID lt session.getId() gt
• ltLIgt The ltCODEgt testParam lt/CODEgt form
  parameter
• lt request.getParameter ("testParam") gt
• lt/ULgt
• First Name lt request.getParameter
  ("firstName")gt
• Last Name ltrequest.getParameter
  ("lastName")gt
• lt/BODYgt
• lt/HTMLgt

49
Java taikomuju uždaviniu tipai
50
PHP - Hypertext Preprocessor

• lthtmlgt
• ltheadgt
• lttitlegtExamplelt/titlegt
• lt/headgt
• ltbodygt
• lt?php
• echo "Hi, I'm a PHP script!"
• ?gt
• lt/bodygt
• lt/htmlgt